Nernsto efektas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Nernsto efektas – , kai tekant elektros srovei puslaidininkiu, esančiu skersiniame magnetiniame lauke, srovės kryptimi atsiranda temperatūros gradientas.

Reiškinio priežastis

Jo ta pati – relaksacijos trukmės (tuo pačiu ir ) priklausomybė nuo energijos (greičio). Jeigu toks, kad greitųjų elektronų mažesnė už lėtųjų elektronų . Tuomet greitųjų elektronų nukrypimas nuo pradinio magnetiniame lauke bus mažesnis, negu lėtųjų. Tokiu būdu įjungus magnetinį lauką įvairių elektronų indėlis į srovę pasikeičia.

Išilginis temperatūrų skirtumas

Didelės energijos elektronai beveik nekliudomai pasiekia kitą kristalo galą, kur dėl smūgių į gardelę atiduoda savo perteklinę energiją, ir kristalas įšyla. Lėtesnieji elektronai lieka pirmajame gale, kur smūgių metu atima iš gardelės tam tikrą energiją ir ją atvėsina. Temperatūrų skirtumas didėja tol, kol dėl šiluminio laidumo atsiradęs šilumos srautas nesusilygina su greitųjų elektronų pernešamu . Nusistovėjus , temperatūrų kristalo galuose nebekinta. Tokiu būdu, magnetiniame lauke atsiranda išilginis temperatūrų skirtumas (Nernsto efektas).

Nernsto koeficientas

Šio tyrimas, lyginant su varžos pakitimu magnetiniame lauke tyrimais, nieko naujo neduoda. Tuo tarpu jo tyrimai, kaip ir bet kokie šiluminiai matavimai yra sudėtingi. Tačiau žinant elektrinio lauko ${\displaystyle E_{Y}}$ reikšmę y ašies kryptimi ir magnetinio lauko ${\displaystyle B_{Z}}$ reikšmę z ašies kryptimi galima suskaičiuoti Nernsto |N| pagal šią išraišką:

${\displaystyle |N|={\frac {E_{Y}/B_{Z}}{dT/dx}}}$,

kur ${\displaystyle dT/dx}$ yra .

Žinomas ir atvirkštinis procesas – Etingshauzeno efektas, kuomet vyksta skersinis temperatūrų .