Liudas Truikys

Liudas Truikys (1904 m. spalio 10 d. Pagilaičiuose, Plungės rajone – 1987 m. gegužės 28 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) – dailininkas, scenografas, dekoratyvinės dailės dėstytojas.

Biografija

1923 m. baigė Telšių gimnaziją ir įstojo į Kauno meno mokyklos tapybos studiją. 1929 m. už dalyvavimą mokinių streike buvo pašalintas iš mokyklos, įsitraukė į Nepriklausomųjų grupės veiklą. Tapė peizažus, portretus, plakatus, dalyvavo parodose. 1931 m. įsidarbino Šiaulių dramos teatre. 1934–1935 m. ir 1937 m. savarankiškai tobulinosi Berlyne ir Paryžiuje.

1936 m. buvo priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą. Tuo metu kūrė impresionistinius peizažus, apipavidalino L. Minkaus baletą „Don Kichotas“. Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčioje pagal jo projektą 1938–1940 m. įrengtas modernus Didysis altorius ir presbiterijos interjeras, kurį sudaro 3 vitražai „Adoruojantys angelai“ ir pano ant drobės "Apaštalai" (laikytas dingusiu, atrastas 2023 m.). 1938 m. Šančių Šv. Jėzaus Širdies bažnyčioje nutapė freską triumfo arkoje "Arkangelai" (restauruota 1959 m?).

1932–1940 m. dirbo Valstybės teatre dailininku ir apipavidalino dramas: „Aukso žaismas“ (1932 m.), „Tikruoju keliu“ (1933 m.), F. Šilerio „Vilhelmas Telis“ (1935 m.), Sofoklio „Oidipas Kolone“ (1939 m.), operas: „Hofmano pasakos“, Dž. Pučinio „Madam Baterflai“ (abi 1937 m.), Dž. Verdžio „Otelas“ (1938 m.), E. d Albero „Mirusios akys“ (1940 m.) ir kitas. Iki 1940 m. sukūrė scenografiją 27 spektakliams. Nemažos įtakos kūrybai turėjo liaudies menas, dailininkai M. Dobužinskis ir M. K. Čiurlionis.

1941–1949 m. buvo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto dėstytojas, dekanas, katedros vedėjas, o nuo 1947 m. – docentas. 1947–1949 m. dėstė Kauno vidurinėje dailės mokykloje. 1948 m. buvo Vilniaus Operos ir baleto teatro vyriausias dailininkas, tačiau įsigalėjus socrealizmui iš pareigų buvo atleistas.

1956 m. dailininkas nutapė dvi freskas Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčios rytinėje ("Nukryžiavimas", siekiant apsaugoti nuo sunykimo, uždengta mediniu skydu) ir pietinėje ("Dievo Motina Marija ir šv. Jonas Evangelistas").

1953–1959 m. dėstė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume, kūrė scenografijas spektakliams. 1969–1975 m. dirbo dėstytoju Lietuvos dailės instituto Kauno skyriaus Taikomosios dailės katedroje. 1975 m. sukūrė scenografiją Dž. Verdžio operoms „Aida“ ir „Don Karlas“ bei „Traviata“ (1984 m.).

Šaltiniai

1. Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė. Truikys Liudas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 167 psl.
2. http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=TRUIKYS%20LIUDAS 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto. Liudas Truikys

Nuorodos

• Liudas Truikys. Biografija ir kūryba 2010-09-12 iš Wayback Machine projekto.