Guptų imperija

Guptų dinastija (skr. गुप्त राजवंश = IAST: Gupta-rājavaṃśa-) – paskutinė Magadhos valstybės Indijoje dinastija, valdžiusi nuo 320 m. iki 550 m. Jų valstybė buvo viena galingiausių politinių ir karinių jėgų Senovės Indijoje, todėl vadinama Guptų imperija. Šiuo laikotarpiu buvo įvykdyti didžiausi pasiekimai, įskaitant matematiką, astronomiją. Taip pat savo aukso amžių pasiekė ir indų religija bei filosofija.

गुप्त राजवंश Guptų dinastija
Magadhos dinastija
320 – 550 →
Location of Guptų imperija
Sostinė	Pataliputra
Valdymo forma	monarchija
Era	Senovė
- Atskilo nuo Vakatakų	320 m., 320
- Nukariauja Bangalija (?)	550 m.

Istorija ir užkariavimai

Magadhos istorija
Brihadrathų dinastija
Pradjotų dinastija
Šišunagų dinastija
Nandų dinastija
Maurjų dinastija
Šungų dinastija
Satavahanų dinastija
Guptų dinastija

Guptų dinastijos kilmė nėra visiškai aiški. Teiginiai, kad ji galėjo kilti iš Bengalijos nėra neginčytini. Čandragupta III ir IV amžių sandūroje išplėtė vedybiniais ryšiais ir nukariavimais išplėtė savo įtaką Magadhos ir aplinkinuose regionuose. Jo sūnus , laikomas išskirtiniu karvedžiu Indijos istorijoje, tęsė užkariavimus ir pavertė Guptų imperiją dominuojančia jėga . atrėmė sakų (Indoskitų) ekspansiją į Indijos subkontinentą. , laikomas paskutiniu iš didžiųjų dinastijos valdovų, susidūrė su dar didesne grėsme: kylančia ir (baltųjų hunų) invazija į Indijos šiaurę. Jis sėkmingai susidorojo su konkurentais ir labai sunkiai atrėmė ateivių įsiveržimą. Nepaisant to karo išlaidos išsekino valstybę ir labai paspartino jos žlugimą.

Kultūra

Nepaisant nuolatinių karų, Guptų imperija laikoma visapusiško klestėjimo laikotarpiu Indijoje. Efektyvios administracijos pagalba užtikrinusi vidinį stabilumą ir gerbūvį, ji sukūrė sąlygas gimti įvairių meno rūšių šedevrams. Guptų periodas laikomas Indijos civilizacijos klasikiniu, arba aukso, amžiumi.

Aukšto lygio pasiekė literatūra (puranos, Kalidasos dramos sanskrito kalba), menai, architektūra, mokslai, ypač astronomija ir matematika. V a. astronomas ir matematikas nustatė, kad π=3,1416, saulės metai – 365,3586 dienų. Indijoje buvo išrastas žaidimas (dabartiniai šachmatai), per Iraną ir arabus X a. pasiekęs Europą. Matematikos, astronomijos ir kitų mokslų atradimai, pasiekti šiuo laikotarpiu, padarė labai stiprią įtaką kitoms civilizacijoms, tarp jų ir Europai (pvz., , tarp jų nulis bei dešimtainė sistema, per arabus pasiekė Europą).

Visos indų religijos Guptų valdymo metu taip pat susilaukė aukso amžiaus. Vyravo tolerantiška atmosfera, kilo švetyklos (pvz., Elora, Adžanta, vienuolynai ir universitetai (Nalanda, Somapura).

Vyko aktyvi prekyba tiek su kaimynine Sasanidų imperija vakaruose, tiek su Pietryčių Azija, kuriai tai buvo kultūrinės Indijos įtakos pradžia. Egzistavo ir diplomatiniai ryšiai su Kinija.

Dinastijos valdovai

• Čandragupta

Šaltiniai

1. Guptos (Gupta). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 288 psl.

Didžiausios viduriniosios Indijos karalystės
Amžius:	Šiaurės vakarai	Šiaurės rytai	Vidurio Indija	Pietų Indija
III a. pr. m. e.  II a. pr. m. e.  I a. pr. m. e.  I a.  II a.  III a.  IV a.  V a.  VI a.  VII a.  VIII a.  IX a.  X a.  XI a.  XII a.	Indo-graikai Indo-skitai Indo-partai Kušanų dinastija Vakarų satrapai Indo-sasanidai Eftalitai Pratiharų dinastija	Maurjų dinastija Šungų dinastija Satavahanų dinastija Guptų imperija Palų imperija	Satavahanų dinastija Kadambų dinastija Čalukjų dinastija Raštrakutų dinastija Vakarų Čalukjai	: Pandija, Čola, Čera Kalabhrai Palavų dinastija, Pandijų dinastija Viduramžių Čera Čola imperija