† Cygnus sumnerensis | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
() (Išnykę) (IUCN 3.1) | ||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||||
Cygnus sumnerensis Forbes, 1890 | ||||||||||||||||
Sinonimai | ||||||||||||||||
|
Naujazelandinė gulbė (Cygnus sumnerensis), maorių kalba buvo vadinama pouva – stambi išmykusi Naujosios Zelandijos Pietų ir Čatamo salų žąsinių (Anseriformes) būrio, gulbių (Cygnus) genties, australazinių gulbių (Chenopis) pogentės, endeminė vandens paukščių rūšis.
Istorija
Į Naująją Zelandiją anksčiausiai 1300 m. atsikėlę polineziečiai, dabartinių maorių protėviai, kaip manoma, jas medžiojo bei per veisimosi sezoną plačiai rinko jų kiaušinius, tad Pietų saloje paukščiai išnyko maždaug apie 1450 m., o Čatamo salose apie 1650 m. – dar iki XVIII a. pabaigoje atsikraustant į salas pirmiesiems .
Pirmą kartą jau išnykusios naujazelandinės gulbės archeologiniai likučiai buvo rasti 1889 m., Kraistčerčo priemiestyje Sumneryje, esančiame „Vienuolių urve“ (Monck’s Cave). Kaulus rado žemės savininkas Henris Monkas (Henry Monck), kuris juos perdavė Džonui Misonui (John T. Meeson) ir tuometiniam direktoriui Henriui Forbsui (Henry Forbes). Henris Forbsas apibūdino ir pavadino šią rūšį Chenopis sumnerensis, kadangi ji buvo panaši į juodąją gulbę (Cygnus atratus), o pastarosios lotyniškai tuo metu vadinosi Chenopis atrara.
Apibūdinimas
Tarp 1998–2017 m. buvo manyta, kad tai Australijoje gyvenančių vietinių juodųjų gulbių (Cygnus atratus), kurios buvo introdukuotos 1864 m., populiacijos dalis. Bet iš subfosilijų kaulų išgauta deoksiribonukleorūgštis (DNR) parodė, kad tai visai atskira, prisitaikiusi prie saloje esančios aplinkos rūšis – tvirto kūno sudėjimo, stambesnė, didesnė, ilgesnėmis kojomis, trumpesniais sparnais ir mažiau skraidanti nei juodoji gulbė. Kaip manoma, naujazelandines gulbes evoliucija kreipė link skraidymo gebos praradimo, kaip kad ir polineziečių kolonistų išnaikintos neskraidančios (Cnemiornis) ir (Chenonetta finschi). Iš rastų 39 subfosilijų kaulų nustatyta, kad naujazelandinės gulbės atsiskyrė nuo dabartinių juodųjų gulbių pleistoceno laikotarpyje prieš 1–2 milijonus metų.
Naujazelandinės gulbės buvo 20–32 % stambesnės už juodasias gulbes ir svėrė iki 10 kilogramų, ūgis siekė iki 1 metro. Plunksnų spalvinis apdaras nežinomas, jo nustatyti iš subfosilijų kaulų yra neįmanoma.
Evoliucijos ir izoliacijos eigoje susiformavo du porūšiai:
- Cygnus sumnerensis chathamensis; buvo paplitusios Čatamo salose.
- Cygnus sumnerensis sumnerensis; buvo paplitusios Pietų saloje.
Pavadinimo kilmė
Dabartinis naujazelandinės gulbės mokslinis pavadinimas (C. sumnerensis Forbes, 1890) kilo nuo Kraistčerčo priemiesčio , kuriame buvo rastos pirmosios šios rūšies fosilijos. Jas 1890 m. apibūdino škotų kilmės tyrinėtojas, ornitologas, botanikas .
Šaltiniai
- paperspast.natlib.govt.nz / MONCK’S CAVE AT SUMNER. Press, Volume XLVI, Issue 7435, 8 October 1889
- ncbi.nlm.nih.gov / Ancient DNA and morphometric analysis reveal extinction and replacement of New Zealand’s unique black swans| Nicolas J. Rawlence, Afroditi Kardamaki, Luke J. Easton, Alan J. D. Tennyson, R. Paul Scofield and Jonathan M. Waters | Published online 2017 Jul 26
- rnz.co.nz / NZ’s ill-fated burly black swan | 26 July 2017
- odt.co.nz / At last, NZ's own swan By John Gibb | 27 July 2017
- sciblogs.co.nz / Introducing the Poūwa: New Zealand’s unique and ill-fated black swan 2020-12-02 iš Wayback Machine projekto., By Nic Rawlence | 26/07/2017
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris