Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Liuksemburgo geografija

Žemynas	Europa
Regionas	Šiaurės vakarų Europa
Plotas	2 586 km² 100 % žemės 0 % vandens
Pakrantė	0 km
Sienos	Belgija 148 km Vokietija 135 km Prancūzija 73 km
Aukščiausias taškas	Knaifas 560 m
Žemiausias taškas	Mozelis 133 m
Ilgiausia upė	Mozelis 31 km
Didžiausias ežeras	3,8 km²

Liuksemburgas – valstybė Vakarų Europoje. Neturi tiesioginio priėjimo prie jūros (tik Mozelio ir Reino upėmis per Vokietiją ir Nyderlandus į Šiaurės jūrą). Vakaruose ir rytuose ribojasi su Belgija (148 km), rytuose su Vokietija (135 km), pietuose su Prancūzija (73 km).

Paviršius

Dvi geografinės sritys – Gutlandas ir Eslingas – užima 68 % ir 32 % šalies teritorijos. Gutlandas – slėniuota ir kalvota lyguma pietuose, Lotaringijos aukštumų tęsinys; sudaryta iš klinčių ir smiltainių. Eslingas – miškinga plynaukštė, Ardėnų masyvo dalis; hercininės kalnodaros, sudaryta iš skalūnų ir smiltainių. Aukščiausia kalva Burgplacas (562 m virš jūros lygio) Eslinge; žemiausias taškas Vaserbiligas (122 m virš jūros lygio) Mozelio slėnyje. Gilūs upių slėniai sudaro kalnuoto kraštovaizdžio įvaizdį.

Klimatas

Atlanto jūrinis, drėgnas ir švelnus. Vidutinė metinė oro temperatūra svyruoja nuo +7C šiaurėje iki +9C pietuose. Šiaurėje drėgniau negu pietuose – atitinkamai vidutinis daugiametis kritulių kiekis nuo 1000 mm iki 670 mm. Ypač saulėti ir švelnūs orai Mozelio slėnyje. Vidutinė oro temperatūra sausį +1 °C, liepą +17,5 °C; vidutinis daugiametis kritulių kiekis – 780 mm.

Vidaus vandenys

Tankus upių tinklas. Upės priklauso Reino intako Mozelio baseinui. Mozelis teka Vokietijos pasieniu; Liuksemburgui tenka 37 km iš 544 km viso ilgio. Jo intakas – svarbiausia šalies upė Siūras, arba Zaueris (173 km), išteka iš Ardėnų Belgijoje, kitos ilgiausios upės Ūras (80 km) ir Alzetas (65 km) įteka į Siūrą.

Daug užtvankų, ypač Siūre ir Ūre. Didžiausios Aukštutinio Siūro marios – 4,8 km².

Dirvožemis

Vyrauja rusvieji miškų ir velėniniai jauriniai dirvožemiai.

Augalija

Priklauso plačialapių miškų zonai, nors natūralios augalijos beveik neliko. Vyrauja bukai, skroblai ir ąžuolai, iš spygliuočių eglės ir pušys. Daugiausia miškų šiaurinėje dalyje.

Miškai ir krūmai 1985 m. užėmė 34 %, 2005 m. 35 %, dirbamoji žemė atitinkamai 21 % ir 25 %, pievos ir ganyklos 28 % ir 20 % šalies teritorijos.

Gyvūnija

Miškuose veisiasi stirnos, elniai, kiškiai, lapės, barsukai.

Aplinkosauga

Labai užteršti pietiniai pramoniniai miestai (metalurgijos, chemijos, cemento įmonės), ypač anglies junginiais.