Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Diatoniniai intervalai – visi intervalai, sudaryti iš bet kurių dviejų diatoninės dermės garsų, šių garsų nealteruojant (t. y. nepaaukštinant ir nepažeminant).

Iš diatoninio mažoro dermės garsų sudaromi šie intervalai:

grynoji prima - tarp dviejų vienodų garsų: do-do, re-re, ir pan.
mažoji sekunda - tarp III ir IV (mi-fa), VII ir VIII (si-do) diatoninio mažoro dermės laipsnių;
didžioji sekunda - tarp I-II (do-re), II-III (re-mi), IV-V (fa-sol), V-VI (sol-la), VI-VII (la-si) laipsnių.
mažoji tercija - tarp II-IV (re-fa), III-V (mi-sol), VI-VIII (la-do), VII-II (si-re) laipsnių;
grynoji kvarta - tarp I-IV, II-V, III-VI, V-VIII, VI-II, VII-III
padidintoji kvarta - tarp IV-VIII (fa-si)
sumažintoji kvinta (gaunama apvertus padidintąją kvartą) – tarp VII-IV (si-fa)
grynoji kvinta (gaunama apvertus grynosios kvartos intervalą);
mažoji seksta (gaunama apvertus didžiąją terciją);
didžioji seksta (gaunama apvertus mažąją terciją);
mažoji septima (gaunama apvertus didžiąją sekstą);
didžioji septima (gaunama apvertus mažąją sekundą);
grynoji oktava
(sekunda+oktava)
(tercija+oktava)
(kvarta+oktava)
(kvinta+oktava)
(seksta+oktava)
(septima+oktava)
(dvi+oktavos)

Diatoniniais vadinami ir sudėtiniai intervalai, sudaryti diatoninius intervalus praplėtus oktava: mažoji ir didžioji , mažoji ir didžioji , grynoji ir padidintoji , grynoji ir sumažintoji , mažoji ir didžioji , mažoji ir didžioji , grynoji .