Intervalas lot intervalum tarpas atstumas tarp dviejų skirtingo aukščio tonų dviejų muzikos garsų skirtumas Kiekvienas i

Intervalas (lot. intervalum – tarpas) – atstumas tarp dviejų skirtingo aukščio tonų, dviejų muzikos garsų skirtumas. Kiekvienas intervalas gali būti vertikalusis (harmoninis), arba horizontalusis (melodinis).

Intervalas sudarytas iš dviejų vienu metu skambančių garsų yra vadinamas harmoniniu, arba vertikaliuoju intervalu.
Iš dviejų vienas po kito skambančių garsų sudarytas intervalas yra vadinamas melodiniu, arba horizontaliuoju intervalu.

Harmoninis intervalas nusakomas tik dydžiu (pvz., didžioji sekunda, mažoji tercija, ir pan.), o melodinis – dar ir kryptimi (aukštyn, žemyn). Apatinis intervalo garsas vadinamas jo pagrindu, viršutinis – viršūne. Pagal skambesio darnumą ar aštrumą intervalai skirstomi į ir disonansus.

Intervalo kiekybė

Intervalo dydį – jo kiekybę (ir paties intervalo pavadinimą) lemia aprėpiamas diatoninės dermės laipsnių kiekis nuo pagrindo iki viršūnės. Pagal dydį inetrvalai vadinami lotyniškais kelintiniais mot. giminės skaitvardžiais (prima, sekunda, tercija, kvarta, kvinta ir t. t.) arba žymimi arabiškais skaitmenims. Intervalai iki oktavos (8) imtinai yra vadinami paprastaisias, virš oktavos – sudėtiniais (jie sudaromi iš oktavos ir paprastojo intervalo).

Intervalo kokybė

Iš natūraliųjų diatoninės dermės laipsnių sudaryti inetrvalai vadinami diatoniniais. Kokybinį diatoninio intervalo dydį lemia jo sudėtin įeinančių tonų ir pustonių kiekis. Pagal kokybę jie esti grynieji (prima, oktava, kvinta, kvarta), didieji ir mažieji (sekunda, tercija, , ; atitinkamai sudėtiniai: , , , ). Išimtis – padidintos kvartos ir sumažintos kvintos intervalai (susidaro tarp IV ir VII mažorinės dermės laipsnių); jie yra vienodo dydžio (dvylikalaipsnėje temperuotoje darnoje) ir kiekvienas jų dar vadinamas tritoniu. Žymint intervalo kokybę naudojamos tokios santrumpos:

gr. – grynasis intervalas (pvz., gr.4 – grynoji kvarta);
m. – mažasis intervalas (pvz., m.2 – mažoji sekunda);
d. – didysis intervalas (pvz., d.3) – didžioji tercija;
pad. – padidintieji intervalai (pvz., pad.4 – padidintoji kvarta);
sum. – sumažintieji intervalai (pvz., sum.5 – sumažintoji kvinta).

Intervalo pavadinimas	santrumpa	apimtis	pustonių skaičius
Grynoji prima	gr.1	0 tonų	0
Mažoji sekunda	m.2	½ tono	1
Didžioji sekunda	d.2	1 tonas	2
Mažoji tercija	m.3	1½ tono	3
Didžioji tercija	d.3	2 tonai	4
Grynoji kvarta	gr.4	2½ tono	5
Padidintoji kvarta	pad.4	3 tonai	6
Sumažintoji kvinta	sum.5	3 tonai	6
Grynoji kvinta	gr.5	3½ tono	7
Mažoji seksta	m.6	4 tonai	8
Didžioji seksta	d.6.	4½ tono	9
Mažoji septima	m.7	5 tonai	10
Didžioji septima	d.7	5½ tono	11
Grynoji oktava	gr.8	6 tonai	12

Padidintieji ir sumažintieji intervalai

Padidintieji intervalai sudaromi praplečiant (alteruojant) grynuosius arba didžiuosius – jų viršūnę paaukštinant (arba pagrindą pažeminant) vienu pustoniu. Sumažinteiji intervalai sudaromi susiaurinant (alteruojant) grynuosius arba mažuosius, jų viršūnę pažeminant (arba viršūnę paaukštinant) vienu pustoniu.

Intervalo pavadinimas	santrumpa	pavyzdys	apimtis	pustonių skaičius
	pad.1	c-cis	½ tono	1
Sumažintoji sekunda	sum.2	cis-des	0 tonų	0
Padidintoji sekunda	pad.2	c-dis	1½ tono	3
Sumažintoji tercija	sum.3	cis-es	1 tonas	2
Padidintoji tercija	pad.3	c-eis	2½ tono	5
Sumažintoji kvarta	sum.4	cis-f	2 tonai	4
Padidintoji kvarta	pad.4	c-fis	3 tonai	6
Sumažintoji kvinta	sum.5	c-ges	3 tonai	6
Padidintoji kvinta	pad.5	c-gis	4 tonai	8
Sumažintoji seksta	sum.6	cis-as	4½ tono	9
Padidintoji seksta	pad.6.	c-ais	5 tonai	10
Sumažintoji septima	sum.7	cis-b	4½ tono	10
Padidintoji septima	pad.7	c-his	6 tonai	12
	sum.8	c-ces	5½ tono	11
	pad.8	c-cis	6½ tono	13

Intervalų apvertimas

Intervalai apverčiami vieną iš juos sudarančių garsų perkeliant oktava aukštyn (arba žemyn). Apverstiniai intervalai (inversiniai, komplementarieji), papildantys paprastuosius iki oktavos, o sudėtinius – iki dviejų oktavų, gaunami viena oktava paaukštinus intervalo pagrindą, arba viena oktava pažeminus jo viršūnę. Apverčiant intervalus, didieji intervalai visuomet virsta mažaisiais (ir atvirkščiai), o padidintieji – sumažintaisiais; grynieji visuomet virsta grynaisiais. Prima virsta oktava, sekunda – septima, tercija – seksta, kvarta – kvinta (ir atvirkščiai).

Intervalų sumavimas

Intervalus sumuojant (t. y. antrojo intervalo pagrindą prilyginant pirmojo intervalo viršūnei) sudaromi nauji intervalai. Naujai sudaryto intervalo kiekybę nusako jį sudarančių intervalų dydžių suma, atmetus pasikartojantį bendrą dermės laipsnį (pagal formulę: c=a+b-1). Antai sekunda ir tercija sudaro kvartą (2+3-1=4), dvi tercijos – kvintą, dvi kvartos – septimą ir pan.

Literatūra

Intervalas. Iš Muzikos enciklopedija: II tomas, I – N. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, p. 29-30.
Krutulis, A. Muzikos terminų žodynas. Vilnius: Vaga, 1975, p. 104–105.
Paketūras V. Elementarioji muzikos teorija. Vilnius, 1995.
Navickaitė-Martinonienė, E. Elementarioji muzikos teorija. Vilnius, 1979.

Šaltiniai

Dr. Brian Blood (2017). dolmetsch online: intervals dolmetsch.com

• • r

Diatoniniai muzikiniai intervalai

[1] Dr. Brian Blood (2017). dolmetsch online: intervals dolmetsch.com