Nansi Bonsekūro Švč. Dievo Motinos bažnyčia

48°40′36″ š. pl. 6°11′58″ r. ilg. / 48.67667°š. pl. 6.19944°r. ilg. / 48.67667; 6.19944

Išorinis vaizdas

Švč. Dievo Motinos bažnyčia (pranc. Église Notre-Dame-de-Bonsecours) – baroko stiliaus Romos katalikų bažnyčia Nansi, Prancūzijoje. Valstybės saugomas istorijos paminklas.

Istorija

1477 m. sausio 5 d. šioje vietoje Lotaringijos kunigaikštis su sąjungininkais nugalėjo Burgundijos kunigaikštį Karolį Drąsųjį. 1484 m. vienam vienuoliui buvo suteiktas leidimas mūšio vietoje pastatyti Švč. Mergelės Marijos koplyčią kaip padėką už pasiektą pergalę.

(OM) nuo 1609 m. globojo koplyčią, kuri po Trisdešimtmečio karo sukelto maro ir bado išsivystė į žinomą piligrimystės vietą. 1629 m. koplyčia buvo rekonstruota, o vėliau dar kelis kartus didinta.

Renesansinė Švč. Mergelės Marijos statula, 1505 m. (Mansui Govenas)

1737 m. Lotaringijos hercogu tapo buvęs Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Leščinskis. Jo nurodymu koplyčia buvo nugriauta ir toje vietoje suplanuota pastatyti katalikų bažnyčią. Matyt, nebesitikėdamas grįžti į tėvynę, Stanislovas Leščinskis numatė šventovę paversti giminės panteonu, todėl negailėjo lėšų ir pastangų ją statant ir puošiant. Projektui paruošti ir statybų priežiūrai buvo pasamdytas architektas Emanuelis Erė. 1738 m. rugpjūčio 14 d. vyskupas von Tulis padėjo kertinį akmenį, 1741 m. statybos buvo baigtos, o 1766 m. naujojoje bažnyčioje amžiams atgulė jos fundatorius Stanislovas Leščinskis (vėliau lenkų emigrantai palaikus atvežė į tėvynę, 1830 m. jie buvo nugabentas į Šv. Kotrynos Aleksandrietės bažnyčią Sankt Peterburge, o 1926 m. buvo perlaidoti Krokuvos Vavelio katedroje). Per Didžiąją Prancūzijos revoliuciją maldos namai buvo nusiaubti, puošnūs antkapiai perkelti į muziejų, karstai išvartyti. Tačiau įsikišusi kariuomenė vandalizmą sustabdė, bet pirminis interjeras su antkapiais ir mauzoliejais galutinai buvo atstatytas tik 1806 m..

XIX a. pr. bažnyčia tapo filijine, 1841 m. – senelių namų koplyčia. 1844 m. ji vėl paskelbta parapine, 1862 m. benediktinų vienuolyno abatas Morelis pastatą kapitaliai restauravo. Popiežius Pijus IX padovanojo bažnyčiai diademą su Lotaringijos kryžiumi, kurį laikė du angelai, simbolizuojantys Prancūziją ir Lotaringiją.

Architektūra

Interjeras

Išilginėse pastato sienose įmontuoti aukšti arkiniai langai, virš kurių įstatyti mažesni tokios pat formos langeliai. Viršutinių ir apatinių langų juostas skiria karnizas. Virš rokoko stiliaus fasado iškilusi dviejų tarpsnių varpinė, šonuose stovi puošnios vazos. Pagrindiniame fasade išsiskiria keturios pusapvalės kolonos, į vidų patenkama per arkinį portalą su aukštu langu virš jo. Įėjimo dešinėje ir kairėje pusėse yra didelės su figūromis.

Nava yra apie 18 metrų aukščio, sienos gausiai dekoruotos skulptūromis, freskomis ir paveikslais. skulptūras kūrė Lui ir Nikola Mansjo, skliautus 1742 m. nutapė dailininkas Žozefas Žilis.

Tarp kitų rokoko stiliaus Prancūzijos bažnyčių interjeras išsiskiri tuo, jog navos kolonas puošia šventųjų, itin garbintų Abiejų Tautų Respublikoje, polichrominės figūros. Kairėje yra Švč. Mergelė Marija, Jonas Nepomukas (vaizduojamas kaip tolimas Lenkijos karaliaus giminaitis), Pranciškus Ksaveras ir Arkangelas Mykolas; dešinėje pusėje stovi , Antanas Paduvietis, ir Juozapas Nazarietis (visų kūrinių autoriai yra nežinomi). Itin vertinga yra 1505 m. sukurta kita Švč. Mergelės Marijos statula, priskiriama hercogo dvaro skulptoriaus Mansui Goveno kūrybai.

Bažnyčioje palaidoti:

• Stanislovas Leščinskis – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, vėliau Lotaringijos ir ;
• Stanislovo Leščinskio žmona Kotryna Opalinska;
• Marijos Leščinskos, jų dukters, širdis;
• Pranciškus Maksimilianas Osolinskis – Abiejų Tautų Respublikos Seimo maršalka ir Karūnos didysis iždininkas.

• Stanislovo Leščinskio antkapinis paminklas su Lenkijos–Lietuvos herbu
• Katerinos Opalinskos antkapinis paminklas su tuo pačiu herbu
• Marijos Leščinskos širdies kapavietė (kūnas ilsisi Paryžiaus Sen Deni vienuolyno bazilikoje)
• Pranciškaus Maksimiliano Osolinskio kapavietė

Išnašos

Vikiteka: Nansi Švč. Dievo Motinos bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

1. Eglise Notre-Dame-de-Bonsecours // Base Mérimée
2. Notre-Dame-de-Bonsecours // www.nancy-tourisme.fr
3. Notre-Dame-de-Bonsecours // www.nancy-tourisme.fr

Literatūra

• Nicolas Morel. Pélerinage de Notre-Dame de Bon-Secours: notice historique et descriptive – Nancy: Vagner, 1846
• Léon Jérôme. L’Église et le pèlerinage de Notre-Dame de Bon-Secours à Nancy – Nancy, 1934
• Gérard Voreaux, Jean-Charles Taillandier. Joseph Gilles, dit Provençal (1679–1749), Peintre lorrain du XVIIIe siècle, notable de Vandoeuvre – Ville de Vandoeuvre-lès-Nancy, 2007