ManyikaGyventojų skaičius 1 mln Populiacija šalyse Zimbabvė 861 tūkst Mozambikas 164 tūkst Kalba os Religijos krikščiony

Manyika
Gyventojų skaičius	~1 mln.
Populiacija šalyse	Zimbabvė (861 tūkst.) Mozambikas (164 tūkst.)
Kalba (-os)
Religijos	, krikščionybė
Giminingos etninės grupės	kitos šonų subgrupės

Manjikai (Manyika) – Pietinės Afrikos tauta, priskiriama šonams, gyvenanti Zimbabvėje ir gretimose teritorijose Mozambike. Jie kalba , šonų kalbai gimininga kalba, kuri kartais laikoma šonų kalbos dialektu.

Arealas

Zimbabvės regionas: Manjikalandas

Šalis	Zimbabvė, Mozambikas
Tautos	manjikai
Valstybės	,
Miestai	Mutarė

Manjikų gyvenama teritorija yra vadinama Manjikalandu, ir šis kultūrinio regiono pavadinimas davė pavadinimą dviem administraciniams vienetams Zimbabvėje (Manikalandas) ir Mozambike (Manikos provincija). Šie du administraciniai vienetai dalinai atitinka kultūrinį regioną.

Istoriškai Manikalando ribos yra šios: Pungvės upė šiaurėje, Savės upė vakaruose ir pietuose. Į vakarus nuo Manjikalando yra Mašonalandas, į rytus ir pietus – ndau gyvenamos žemės, į šiaurę gyvena .

Manjikalandas užima ryčiausią dalį, kuriai būdingos aukštumos (Zimbabvėje žinomos kaip Rytinės aukštumos). Šiaurės-pietų kryptimi išsidėstę kalnagūbriai: Vumba, , Injanganis ir kt. Kalnuose gausu mineralinių išteklių, tarp jų ir aukso. Didžioji dalis regiono priklauso auštupio baseinui.

Aukštumų klimatas sudaro geriausias visoje Zimbabvėje sąlygas žemdirbystei dėl derlingų žemių ir gausių kritulių. Dėl to čia įmanoma užauginti 2-3 derlius per metus. Kadaise regionas buvo gausiai apaugęs miškais, čia gausiai gyveno gyvūnai, tarp kurių ir drambliai.

Svarbiausi Manjikalando miestai – Mutarė, Čimojas, , ir kt.

Istorija

Manjikalandas, kaip ir visos šonų žemės, XIII–XV a. priklausė Zimbabvės karalystei. XV a. pab. - XVI a. pr. čia susiformavo kelios vietinės karalystės, tarp kurių svarbiausios buvo (sostinė , dabartinė ) ir (sostinė ). Ilgą laiką jos buvo Monomotapos imperijos vasalės, veikę kaip svarbios prekybos tarpininkės tarp Zimbabvės plynaukštės ir Svahilių kranto. Per manjikų teritorijas ėjo svarbūs prekybiniai keliai.

XVI a. manjikų auksas labai domino portugalus, kurie naudojosi senaisiais prekybiniais keliais ir pasiekavo Zimbabvės karalystes iš pajūrio ir su jomis prekiavo.

1695 m. iš Butuvos kilęs rozvių klanas įjungė manjikų valstybes į Rozvių imperiją, ir Manjikalandas sudarė šiaurės rytinį jų imperijos pakraštį. Nepaisant to, kvazi-feoalinis susiskaldymas tęsėsi, ir manjikų žemėje buvo daug smulkių valstybėlių. XIX a. pradžioje į Manjikalandą migravo karingos gentys iš pietų – , kurių armijas iš pradžių vedė , o įkandin jų – . Manjikai įjungti į pastarojo sukurtą . Šios sudėtyje manjikai ir jiems giminingi ndau tapo diskriminuojama etnine grupe.

Po to, kai 1897 m. Portugalija nugalėjo ir sunaikino Gazos imperiją, Manjikalandas buvo padalintas tarp dviejų kolonijinių valstybių. Vakarinė jo dalis atiteko Britų imperijos Pietų Rodezijai, o rytinė – Portugalijos Rytų Afrikai. Tokiu būdu manjikų žemės liko padalintos tarp Zimbabvės ir Mozambiko.

Nuorodos

Dube, Francis (2009) Colonialism, cross-border movements, and epidemiology: a history of public health of the Manica region of central Mozambique and eastern Zimbabwe, and the African response, 1890–1980.
Straipsnis apie manjikus