NdauGyventojų skaičius 2 4 mln Populiacija šalyse Mozambikas 1 6 mln Zimbabvė 800 tūkst Kalba os Religijos krikščionybėG

Ndau
Gyventojų skaičius	~2,4 mln.
Populiacija šalyse	Mozambikas (1,6 mln.) Zimbabvė (800 tūkst.)
Kalba (-os)
Religijos	, krikščionybė
Giminingos etninės grupės	manjikai, kitos šonų subgrupės

Ndau – Pietinės Afrikos tauta, priskiriama šonams, gyvenanti vidurio Mozambike ir gretimose teritorijose Zimbabvėje. Jie kalba , šonų kalbai gimininga kalba, kuri kartais laikoma šonų kalbos dialektu.

Arealas

Ndau gyvenama teritorija užima dideles sritis tarp Svahilių kranto rytuose ir Manjikalando vakaruose. Jos šiaurine riba laikoma Pungvės upė, o pietine - Savės upė. Ndau regionas užima pietinę Sofalos provinciją ir pietinę Manikos provinciją Mozambike, taip pat pietinį Manikalandą Zimbabvėje. Į šiaurę nuo ndau teritorijų yra Zambezės žemupio baseinas, kurio gyventojai kalba , o į pietus - Limpopo žemupio baseinas, kur gyvena ir tsongai.

Ndau gyvenamos žemės pasižymi žemumomis. Pagrindinė regiono upė - , ir ndau regionas užima šios upės žemupio baseiną. Regione paplitusi musė cėcė, kas iš esmės labai apriboja gyvulininkystę. Ndau dalinasi į penkias grupes, turinčias savo dialektus: tikrieji ndau (čindau dialektas), šangai (čišanga), dandai (čidanda), dondai (čidondo) ir govai (čigova).

Istorija

Senoji ndau istorija nėra iki galo ištyrinėta. Manoma, kad ši etninė subgrupė formavosi šonų pirkliams iš Zimbabvės plynaukštės kolonizuojant pajūrio žemumas ir asimiliuojant vietos tautas. Tiek Zimbabvės karalystei, tiek jos įpėdinei Monomotapai, ndau buvo esminiai tarpininkai palaikant ryšius su Svahilių kranto miestais valstybėmis. Per ndau teritorijas ėjo prekybiniai keliai tiek sausuma, tiek upėmis, ir prekyba sudarė jų ekonomikos pagrindą.

Nuo XV-XVI a. ndau teritorijose susiformavo svarbiausia jų karalystė - (ar Utevė), kuri konsolidavo valdžią didelėse žemumų teritorijose baseine. Ji kontroliavo pelningą prekybą tarp Manjikalando ir svahilių . Vėliau nuo Kitevės pietuose atskilo ir . Jos naudojosi preybiniais keliais į pietus, kur buvo svarbiausias prekybinis partneris - Injambanė. Vėlesniais laikais reiškėsi feodalinis skaidymasis, kurio metu susiformavo daugybė smulkių valstybėlių. Jos palaikė prekybinius ryšius su portugalais, kurie naudojosi senaisiais prekybiniais keliais.

XIX a. pradžioje ndau teritorijas nukariavo karingos gentys iš pietų – . Vienas ngunių karo vadų, , įkūrė , kuri apėmė visas ndau žemes. Kultūriškai pažangesni ndau perdavė užkariautojams daug savo kultūros ir net juos savotiškai asimiliavo. Nepaisant to, imperijoje ndau tapo diskriminuojama etnine grupe, kuri buvo naikinama.

Po to, kai 1897 m. Portugalija nugalėjo ir sunaikino Gazos imperiją, didžiuma ndau žemių atiteko Portugalijos Rytų Afrikai, vėliau - Mozambikui.

Po 1965 m., kuomet gretimoje Zimbabvėje prasidėjo , ndau etninė grupė palaikė šonus atstovaujančią politinę partiją. Tačiau 1975 m., partijos viduje įvykus skilimui, ndau atsiskyrė, suformuodamo nuosaikesnę partiją, vadovaujamą . Tais pačiais metais Mozambike įkurta partija, kovojusi baltaodžių pusėje, gavo didelę paramą iš ndau. Jos lyderis irgi buvo ndau kilmės.

Nuorodos

MacGonagle, Elisabeth (2008) Living with a Tyrant. Ndau Memories and Identities in the Shadow of Ngungunyana. International Journal of African Historical Studies, 41: 1