Trijų Taškų kyšulys

4°44′38.4″ š. pl. 2°5′20.4″ v. ilg. / 4.744000°š. pl. 2.089000°r. ilg. / 4.744000; 2.089000

Trijų Taškų kyšulys (1869 m.)

Trijų Taškų kyšulys

Trijų Taškų kyšulys Afrikoje

Trijų Taškų kyšulys (angl. Cape Three Points) – nedidelis pusiasalis Ganoje, Vakarų regione, prie Atlanto vandenyno. Tai piečiausias Ganos geografinis taškas, išsidėstęs tarp Diskavo (Dixcove) pakrantės kaimelio ir Prinses Tauno miesto, 50 km į vakarus nuo Sekondžio-Takoradžio.

Pavadinimas kilo nuo to, kad be pagrindinės smailės, iš abiejų pusių stūkso į jūrą išsikišę dar du uolėti kyšuliai, kartu sudarantys tris taškus. Trijų Taškų kyšulys garsėja kaip žemė, esanti arčiausiai 0° platumos, 0° ilgumos ir 0° altitudės koordinačių jūroje (atstumas yra apie 570 km). Vieta taip pat garsėja ir kitu retu reiškiniu – gėlo vandens riba, besitęsiančia 200 m nuo paplūdimio kranto. Manoma, kad tokiu būdu laivai prisipildydavo geriamojo vandens atsargas. Dėl šios priežasties visuose senuose Afrikos žemėlapiuose pažymėta Trijų Taškų kyšulio vieta. Ant uolų matyti senų užrašų, kurie mini vardus ir datas (aiškiausiai matoma 1781 m.), pėdsakai.

Trijų Taškų kyšulyje 1875 m. britai pastatė švyturį, kuris turėjo padėti orientuotis prekybiniams laivams, plaukiantiems Gvinėjos įlanka. Dabar iš jo likę tik griuvėsiai. Tačiau 1921 m. buvo pastatytas didesnis ir patobulintas švyturys, kuris veikia iki šiol.

Istorija

Manoma, kad pirmieji europiečiai, nuplaukę iki kyšulio, buvo Portugalijos keliautojai Žuanas de Santarenas (João de Santarém) ir Pedras Eskobaras (Pedro Escobar) 1471 m. Jie kirto pietų pusrutulį, atrado Minos krantą (Gvinėjos įlanka) ir nusigavo iki Nigerio upės deltos.

XVIII a. kyšulys priklausė Britų Aukso kranto kolonijai.

Šaltiniai

1. http://www.ghanawestcoast.com/gwc/cape_three_points.php