Ekvatorinė Prancūzija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Pusiaujo Prancūzija (pranc. France équinoxiale) – trumpai gyvavusi Prancūzijos kolonija Pietų Amerikoje. Kitaip nei Antarktinė Prancūzija, kolonija nebuvo kuriama nuo persekiojamo bėgančių hugenotų.

Brazilijos istorija
(Pindorama)
Šventojo Kryžiaus žemė
:
Brazilijos valstija, Maranjano valstija
Nyderlandų Brazilija, Antarktinė Prancūzija, Pusiaujo Prancūzija
:
>
> >
>

1612 m. senjoro Daniel de la Touche vadovaujama 500 prancūzų kolonistų ekspedicija išvyko iš Cancale, (Bretanė). Atvyko į šiaurinę dabartinės Maranjano valstijos pakrantę. Daniel de la Touche atrado vietovę dar 1604 m., bet dėl karaliaus mirties turėjo atidėti kolonizacijos planus.

Rugsėjo 8 d. kapucinų vienuoliai laikė pirmąsias mišias, o kareiviai pradėjo statyti fortą. Kolonistai pavadino gyvenvietę Saint Louis – Liudviko IX garbei.

1615 m. Pernambuko valstijoje surinkta ir Alexandre de Moura vadovaujama Portugalijos kariuomenė surengė karinę ekspediciją, nugalėjo ir išvijo prancūzų kolonistus. Nuo 1620 m. į San Luisą pradėjo keltis portugalų ir brazilų kolonistai.

Prancūzų pirkliai ir kolonistai dar bandė įkurti Pusiaujo Prancūziją toliau šiaurėje, dabartinės Prancūzijos Gvianos teritorijoje – 1626 m., 1635 m. (kai buvo įkurtas Kajenas) ir 1643 m. Du kartus buvo kuriama Pusiaujo Prancūzijos kompanija – 1643 m. ir 1645 m., bet abu kartus nesėkmingai. Tik po 1674 m., kai kolonija perėjo tiesioginėn Prancūzijos karūnos kontrolėn ir buvo paskirtas kompetetingas gubernatorius, Pusiaujo Prancūzija tapo realybe. Šiandien Prancūzijos Gviana yra Prancūzijos užjūrio departamentas.