Žeimių senosios kapinės

Žeimių senosios kapinės
Bendras vaizdas iš pietvakarių pusės
Žeimių senosios kapinės
Koordinatės	56°02′45″š. pl. 21°40′04″r. ilg. / 56.045808°š. pl. 21.667826°r. ilg. / 56.045808; 21.667826
Vieta	Kretingos rajonas
Seniūnija	Imbarės seniūnija
Plotas	0,15 ha
Naudotas	XVI a. – XX a. pr.
Žvalgytas	1982, 1985, 1995 m.

Žeimių senosios kapinės, vadinamos Kapeliais, Marų kapais, Švedine (saugotinas kultūros paveldo objektas) – neveikiančios kapinės šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Žeimiuose (Imbarės seniūnija), 0,86 km į pietryčius nuo kelio    Žeimiai–Tuzai .

Kapinės

Įrengtos vidury laukų stūksančioje kalvoje. Jos stačiakampio plano, pailgos šiaurės rytų - pietvakarių kryptimi, 49 m ilgio ir 27–30 m pločio. Pakraščiuose apaugusios lapuočiais medžiais. Paviršius lygus, žemėja link pakraščių, laidojimo žymių nėra. Pietinės dalies viduryje ant mūrinio pamato stovi koplytėlė, o šalia jos monumentalus kryžius. Kitas kryžius pastatytas šiaurinėje kapinių dalyje.

Teritorijos plotas – 0,15 ha, perimetras – 156 m.

Istorija

Veikė XVI–XVIII a., vadinamos Kapeliais, Marų kapais, Švedine (žem. Kapalē, Markapē, Žviedėnė). Jose laidoti Žeimių gyventojai. Padavimai mena, kad kapinėse taip pat palaidoti XVII–XVIII a. apylinkėje žuvę švedų kariai.

Kapines uždarius, XIX a. – XX a. pr. retsykiais laidoti savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai ir pan. Mirusiųjų atminimui nuo seno stovi koplytėlė (atnaujinta XX a. I pusėje) su Šv. Jono Nepomuko skulptūra ir pora ąžuolinių monumentalių kryžių. Kryžiai XX a. sunyko.

Pasakojama, kad kapinėse vaidendavosi. Esą, šalia gyvenę žmonės matydavę švedę, kuri su kūdikiu rankose anksti ryte ateidavusi gulti ant šieno kūgio, o vakare grįždavusi į kapines. Kitą sykį į sodybą užklydęs aukštas švedas su pilnu maišeliu pinigų, kuriuos pabėrė ant stalo ir paprašė pakviesti šeimininką. Tačiau šeimininkui esant Salantuose, švedas pinigus susirinkęs ir išėjęs link kapinių.

Prie kapinių ardami dirvą, ūkininkai rasdavo žmonių kaulų, žalvarinių žiedų ir apyrankių.

1982 m. žvalgė Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (ekspedicijos vadovas Romas Olišauskas), 1985 m. – Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centras (Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė).

1972–1984 m. – vietinės reikšmės archeologijos paminklas (AV503).

Šaltiniai

1. Kretingos kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). - [Kaunas]: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, [1983]. - L. 52
2. Julius Kanarskas. Žeimių kaimo kapinės (Imbarės apyl., Kretingos raj.), 1992 m. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 259
3. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. - Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. - F. 1, ap. 1, b. 20. - L. 308
4. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. - Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. - F. 1, ap. 1, b. 20. - L. 308
   Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. - Kaunas, 1928. - P. 267
5. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 249, eil. Nr. 503

Nuorodos

• Valstybės archeologijos komisijos medžiaga