Armėnoidų rasė, kitaip dar asiroidų rasė, Priešakinės Azijos rasė – kai kurių antropologų išskiriamas antropologinis tipas, Balkanų-Kaukazo mažosios rasės variantas, kuri yra didžiosios europidų rasės dalis. Dažna Mažojoje Azijoje, Armėnijoje, taip pat pietvakarių Gruzijoje, Sirijoje, Libane ir kitur. Dėl tokio paplitimo šį tipą dar vadina asiroidų rase, hetų rase, Kapadokijos rase.
Pagrindiniais šio tipo atstovais laikomi armėnai ir asirai, jis taip pat būdingas rytų gruzinams, šiaurės Irano azerbaidžaniečiams, kurie apibūdinami kaip armėnoidai.
Pagal veido plotį ir pigmentaciją armėnoidų rasė yra tarpinė tarp ir rasių.
Aprašymas
Armėnijos, Mažosios Azijos, Pietų Užkaukazės ir Irano Azerbaidžano gyventojai nuo neolito laikų priklausė europidų Balkanų-Kaukazo ir mažosioms rasėms. T.y., jie jau žiloje senovėje buvo tamsiaakiai.
Armėnoidų potipis, Balkanų-Kaukazo mažosios rasės variantas, pasižymi tokiais požymiais:
- labai išvystyta tretinė kūno plaukų danga,
- labai išsikišusi nosis su iškila nugarėle ir nusileidžiančiu pamatu,
- ,
- žemas ir palyginti platus veidas,
- plokščias pakaušis,
- išorinis akių kampas žemiau nei vidinis,
- vidutinis ūgis.
Šio tipo žmonės daugeliu požymių artimi vakariniams graikams, albanams, jugoslavams ir kitiems žmonėms. Amerikietis antropologas (Carleton Stevens Coon) manė, kad armėnoidų ir dinarinės rasių panašumas egzistuoja dėl konvergencinės evoliucijos. Kunas manė, kad armėnoidai yra stabilūs ir rasių mišrūnai. Pagal pigmentaciją armėnoidai yra tarpiniai tarp ir .
Žinomas tarybinis antropologas V. Aleksejevas teigė, kad armėnoidų formavimosi zona apima Armėnijos teritoriją, bet ši buvo tik šiaurinė periferija, o pagrindinis arealas buvo Priešakinėje Azijoje.
Nuorodos
- Ассироидный (или переднеазиатский) тип балкано-кавказской расы
- – арменоидная
- И. М. Дьяконов Языки древней Передней Азии. – М.: Наука, 1967. – С. 37 (491)
- В. П. Алексеев Избранное в пяти томах. – М.: Наука, 2009. – Т. 5. – С. 11-12 (379).
- В.А. Тишков, В.А. Александров Народы России: энциклопедия. – М.: Большая Российская Энциклопедия, 1994. – Т. 1. – С. 40 (149). –
- Г.Ф. Дебец; Институт этнографии имени Н.Н. Миклухо-Маклая Расогенетические процессы в этнической истории. – М.: Наука, 1974. – С. 151 (264).
- В.П. Алексеев Избранное в 5 т. Т. 5. Происхождение народов Кавказа. — М.: «Наука», 2011. — С. 158. —
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris