Balkanų-Kaukazo mažoji rasė

Balkanų-Kaukazo mažoji rasė (rus. балкано-кавказская малая раса) – viena iš europidų didžiosios rasės mažųjų rasių. Kitas pavadinimas – Balkanų-Kaukazo antropologinis tipas.

Balkanų-Kaukazo mažoji rasė. Petras Bagrationas

Šią mažąją rasę išskyrė tarybinis antropologas (1951 m.).. Taip pat šią rasę išskyrė (1974 m.). Tačiau pagal schemą (1980 m.) Balkanų mažoji rasė priklauso Viduržemio šakai, o Kaukazo rasė – Vidžemio šakai (средиземная ветвь).

Arealas

Pagrindinis arealas – Eurazijos kalnų juostoje. Paplitę Kaukaze, kuriame vyrauja, Balkanų varianto atstovai paplitę buvusios Jugoslavijos teritorijoje, Austrijos pietuose, Šiaurės Italijoje (Tirolis), Šiaurės Graikijoje ir kaimyninėse šalyse. Artimosios Azijos variantui priklauso kai kurios vakarų Irano tautos (lurai, bachtiarai, asirai, Chorasano persai).

Požymiai

Kitose klasifikacijose jai priskiria Alpių, Dinarų, armėnoidų ir kitas mažąsias rases. Šio mažosios rasės arealo populiacijoms būdinga:

• oda – šviesi
• akys – tamsios ar mišrios (vienoda tikimybė). Šviesių akių atstovų skirtingose grupėse būna nuo 2 % iki 20 %.
• plaukai:
  • tamsūs
  • tiesūs ar banguoti
• barzdos augimas – vidutinis ar gausesnis nei vidutinis
• tretinis kūno plaukuotumas – stiprus. Kai kuriose grupėse – pasaulinis maksimumas.
• galva:
  • brachicefalinė
  • veido proporcijos įvairios, bet veido plotis kinta vidutinio iki didesnio nei vidutinio
  • nosis paprastai stambi, su iškila nugarėle. Kai kuriuose variantuose nosies galiukas nuleistas.
• Ūgis – vidutinis ar aukštesnis nei vidutinis

Arealo pakraščių atstovai labiau skiriasi nuo vidurkinių variantų. Alpinio potipio atstovai turi palyginti nedideles nosis, o nugarėlė gali būti įdubusi. Pamyro ir Hindukušo kalniečių nosys taip pat ne tokios didelės, o tretinis plaukuotumas silpnesnis.

Rasiniai potipiai

Balkanų-Kaukazo mažojoje rasėje išskiria dar smulkesnius diskrečius potipius, pvz.,:

•  – , pasižymi šviesesne pigmentacija lyginant su kitomis kalniečių grupėmis ir tamsesne lyginant su lygumų grupėmis, nedideliu ūgiu. Paplitusi Alpėse.
•  – brachicefalai, pasižymi labai dideliu ūgiu, stambiais veido bruožais, labai plačiu veidu. Paplitę Balkanuose.
•  – šviesesnėmis akimis, lyginant su kitomis kalniečių grupėmis, aukštu ūgiu. Paplitusi Šiaurės Kaukaze.
• Armėnoidų rasė – brachicefalai, pasižymi itin dideliu tretiniu kūno plaukuotumu, labai išsikišusia nosimi su iškila nugarėle, vidutiniu ūgiu, žemu ir palyginti plačiu veidu. Paplitusi Mažojoje Azijoje, pietryčių Gruzijoje, Sirijoje, Libane ir kitur.

Nuorodos

1. Житкевич И. Н. Расы, расовая классификация и научная несостоятельность расистских доктрин

• Хрисанфова Е.Н., Перевозчиков И.В. (1991) Антропология. Изд-во Московского университета. 320 с.
• § 4. ГЕОГРАФИЧЕСКАЯ ЛОКАЛИЗАЦИЯ И КРАТКОЕ ОПИСАНИЕ ОСНОВНЫХ АНТРОПОЛОГИЧЕСКИХ ТИПОВ (iš Хрисанфова Е.Н., Перевозчиков И.В. Антропология. Учебник. 2-е изд. – М.: Изд-во МГУ, 1999. – 400 с.)
• Морфологические варианты Homo sapiens 2008-05-14 iš Wayback Machine projekto. (nuotraukos)
• Морфологические варианты Homo sapiens. ЕВРОПЕОИДЫ. Южные европеоиды. Балкано-кавказская малая раса 2009-07-04 iš Wayback Machine projekto. (nuotraukos)

Žmonių rasės   taisyti
Didžiosios rasės
Europidai: Atlanto-Baltijos mažoji rasė | | | Vidurio Europos mažoji rasė | Balkanų-Kaukazo mažoji rasė | Paleoeuropinė mažoji rasė | Laponoidų mažoji rasė
Mongolidai: Tolimųjų Rytų mažoji rasė | Pietų Azijos mažoji rasė | Šiaurės Azijos mažoji rasė | Arktinė mažoji rasė
Amerikanidai
Negridai: Negrų mažoji rasė | Negrilų mažoji rasė | Bušmėnų mažoji rasė
Australidai: Australijos mažoji rasė | Melanezijos mažoji rasė | Vedoidų mažoji rasė
Pereinamosios rasės
Europidų-mongolidų: Uralo mažoji rasė | Pietų Sibiro mažoji rasė
Europidų-negridų: Etiopijos mažoji rasė
Europidų-australidų: Dravidų mažoji rasė
Atskiros mažosios rasės
Ainų mažoji rasė | Polinezijos mažoji rasė