Griklaukiai Zelenolesjė rus Полянское vok Gricklaugken BönickGriklaukiai Zelenolesjė54 59 43 š pl 22 26 48 r ilg 54 9954

Griklaukiai Zelenolesjė rus. Полянское vok. Gricklaugken, Bönick
Griklaukiai Zelenolesjė 54°59′43″š. pl. 22°26′48″r. ilg. / 54.9954°š. pl. 22.4467°r. ilg. / 54.9954; 22.4467 (Griklaukiai)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Krasnoznamensko rajonas

Gyventojų (2010)	23

Pašto kodas	238732
Tel. kodas	+7 40164

Griklaukiai arba Zelenolesjė (vok. Gricklaugken, nuo 1938 m. liepos 16 d. Bönick, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Зеленолесье) – gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, 6 km į šiaurės vakarus nuo Lazdynų, 12 km į pietvakarius nuo Smalininkų, dešiniajame Šešupės krante, Trapėnų girios pietiniame pakraštyje. Nuo 2008 m. birželio 30 d. Aleksejevkos kaimo gyvenvietės kaimas.

Istorija

Įkurti XVII a. antroje pusėje vykusios šatulinės kolonizacijos metu valstybinio miško (Trapėnų girios) žemėse. 1785 m. buvo šatulinių kulmiškių kaimas su 4 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais), 1821 m. – šatulinių kulmiškių kaimas su 16 gyventojų. 1854 m. Griklaukiuose buvo 7 gyvenamieji pastatai ir 40 gyventojų.

1714–1723 m. priklausė Ragainės valsčiaus šaltyšiaus administruojamai Lazdynų seniūnijai, 1723–1818 m. – Įsruties apskrities Liepgalio domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Juknaičių valsčiaus kaimas. Tikintieji priklausė Lazdynų evangelikų liuteronų parapijai. 1905 m. Griklaukiuose buvo 28 sodybos, 153 gyventojai, iš jų – 90 lietuvių (59 %). 1857 ar 1870 m. prie Griklaukių prijungti Vilklaukiai, 1929 m. – Griklaukių girininkijos sodyba (Försterei Gricklaugken, 6 gyv. 1905 m.).

Už ~1 km į šiaurės rytus nuo Griklaukių, Trapėnų girioje, telkšojo nedidelė Vagiabalio (Vagebalis) pelkė.

Po Antrojo pasaulinio karo pasikeitė gyventojų sudėtis: senieji gyventojai vokiečiai ir suvokietėję lietuviai artėjant frontui pasitraukė į Vokietijos gilumą, vietoj jų atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos. Kaimas apnyko, liko tik kelios sodybos proskynoje tarp vėl sužėlusių miškų. 1947–2008 m. buvo Timofejevo apylinkėje.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2010 m.

1905 m.

1910 m.

1933 m.

1939 m.

2010 m.

153

160

163

164

23

Šaltiniai

Zelenolesjė, bankgorodov.ru. Nuoroda tikrinta 2021-10-17.
Vilius Pėteraitis, Martynas Purvinas, Griklaukiai, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-17.
Gricklaugken, Ksp. Haselberg. Aus den Prästationstabellen (PT) des Domänenamtes Löbegallen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995. .
Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 45. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 2 (G–Ko), p. 79. Kümmel, Halle, 1821 (vok.)
Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 1 (A–K), p. 256. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)
Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 220, 221. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907 (vok.).
Amtsbezirk Meißnersrode, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-17.
Neu Lubönen, Meyers Gazetteer (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-17.
Landkreis Pillkallen, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-17.
Landkreis Pillkallen, verwaltungsgeschichte.de (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-17.

[1] Zelenolesjė, bankgorodov.ru. Nuoroda tikrinta 2021-10-17.

[MLE-2] Vilius Pėteraitis, Martynas Purvinas, Griklaukiai, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-17.

[Spehr-3] Gricklaugken, Ksp. Haselberg. Aus den Prästationstabellen (PT) des Domänenamtes Löbegallen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995. .

[4] Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 45. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).

[5] Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 2 (G–Ko), p. 79. Kümmel, Halle, 1821 (vok.)

[6] Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 1 (A–K), p. 256. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)

[7] Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 220, 221. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907 (vok.).

[8] Amtsbezirk Meißnersrode, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-17.

[9] Neu Lubönen, Meyers Gazetteer (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-17.

[10] Landkreis Pillkallen, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-17.

[11] Landkreis Pillkallen, verwaltungsgeschichte.de (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-17.