Salijų kodeksas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Salijų tiesa, Salijų kodeksas, Salijų įstatymai, Salijų teisė (lot. Lex Salica, Pactus Legis Salicae) – teisynas, kuris Merovingų karaliaus Chlodvigo I pavedimu buvo sukurtas (507–511 m.) netrukus po to, kai salijų frankai užkariavo buvusią Romos imperijos provinciją Galiją ir priėmė krikščionybę. Pavadintas frankų salijų genties vardu. Parašytas lotynų kalba, nors turėjo ir germaniškų fragmentų.

Chlodvigas diktuoja Salijų teisyną

Turinys

Salijų teisyne raštu išdėstytos iki tol žodžiu perduodamos teisinės normos. Jis tapo daugybės teisinių sistemų dabartinėje Europoje pirmtaku. Visas Salijų kodeksas susidėjo iš 62 dalių, suskirstytų į straipsnius. Vėliau jis buvo papildytas iki 93 dalių.

Šis teisynas reikšmingas ir tuo, kad jis mažiausiai paveiktas romėnų teisės, tačiau yra manoma, kad ši germanų teisė buvo žemesnio lygio nei pirmą kartą užrašyta Dvylikos lentelių įstatymuose V a. pr. m. e. romėnų teisė.

Teisyne skelbiama:

• Aukščiausia valdžia priklauso karaliui;
• Įteisinama iškilusios diduomenės padėtis;
• Įtvirtinama socialinė nelygybė;
• Įtvirtinama kilnojamo turto privati nuosavybė;
• Įtvirtinamos didesnės vyrų teisės (pvz.: moterys negalėjo paveldėti jokio turto, jei giminėje buvo vyrų);

Šį puslapį ar jo dalį reikia pagal  – Stilius, vertimo klaidos? Jei galite, sutvarkykite.

Kiti bruožai:

• Didelę reikšmę įstatymai skyrė ritualiniams veiksmams, atliekant teisės aktus.
• Teisės normos dėstomos nesilaikant kokios nors sistemos.
• Atsakomybę siekta taip sutvarkyti, kad tarp žmonių įsivyrautų taika, ginčą spręsti pateikdavo bendruomenės susirinkimui (šimtinės teismui)
• Buvo kreipiamas dėmesys į kaltę sunkinančias aplinkybes – gaujos padaryti nusikaltimai, garbę žeminantys veiksmai
• Švelninančios aplinkybės – kaltojo prisipažinimas
• Svarbios rūšies įrodymu buvo laikoma Dievo teismas (ordalijos – išmėginimas ugnimi kilmingiems ir vandeniu - paprastiems žmonėms). Išmėginamas šaltu vandeniu – bandomasis laikytas kaltu, jei kūnas priešingai gamtos dėsniams išplaukdavo į paviršių, nes tai turėjo reikšti, kad vanduo kaip švari stichija kaltojo nepriima.

Salijų įstatymas numatė plačią skalę baudų už žmogaus įžeidimą. Plačiai reglamentuotos vagystės ir numatomi atlygiai už vagystės. Skiriamos paprastos ir kvalifikuotos vagystės.

Baudžiamosios teisės „pėdsakai“ Salijų teisyne:

• Bausmė – dažniausiai piniginė kompensacija, kuri buvo laikoma efektyvesne nei mirties ar luošinamoji bausmė.
• Mirties bausmė Salijų įstatyme dažniausiai numatoma tik vergams.
• Išvarymas iš bendruomenės buvo viena iš griežčiausių bausmių, nes žmogus už genties ribų buvo niekas.
• Bausmės dydis priklausė tiek nuo nusikaltėlio, tiek nuo nukentėjusiojo socialinės padėties.