Ali Paša 1740 1822 m sausio 24 d iš Tepelenos ar Janinos vadinamas Aslanas Liūtas ar Janinos liūtas Albanų kilmės Osmanų

Ali Paša (1740–1822 m. sausio 24 d.) – iš Tepelenos ar Janinos, vadinamas, Aslanas „Liūtas“ ar „Janinos liūtas.“ Albanų kilmės Osmanų valdytojas (paša) vakarinės Rumelios dalies, Osmanų Europinės teritorijos, kuri taip pat buvo vadinama Janinos Pašaliku.

Ali Paša ir jo mylimiausia sugulovė (ar žmona) Kira Vassiliki. Tapyta .

Jo rūmai stovėjo Jonijoje. Ali turėjo tris sūnus: Achmetą Muchtarą Pašą (tarnavusį 1809 m. kare prieš rusus), Veli Morėjos Pašą ir Salimą Vlorėjos Pašą. Ali Paša mirė 1822 m. sausio 24 d. būdamas virš aštuoniadešimties metų. Netgi būdamas 80 metų jis užsiėmė trejus metus trukusiu karu prieš nepopuliarųjį Osmanų sultoną Machmudą II.

Vardas

Jo vardas vietine kalba buvo: alb. Ali Pashë Tepelenjoti, arumun. Ali Pãshelu, gr. Αλή Πασάς Τεπελενλής = Ali Pasas Tepelenlis ar Αλή Πασάς των Ιωαννίνων = Ali Pasas ton Ioanninon (Ali Paša iš Jonijos), o turk. Tepedelenli Ali Paşa.

„Ali Paša medžioja ežere“, tapytojas Louis Dupré (1825).

Literatūra

Claude Fauriel: Die Sulioten und ihre Kriege mit Ali Pascha von Jannina nebst den neugriechischen Volksliedern, welche sich auf diese Kriege beziehen. Verlag Peucher, Breslau 1834 (populäre zeitgenössische Darstellung).
Katherine E. Fleming: The Muslim Bonaparte. Diplomacy and orientalism in Ali Pasha’s Greece. University Press, Princeton, N. J. 1999, .
Llambro Ruci: Ali Pashë Tepelena. Tiran apo reformator? Rrëfime, dokumente dhe këngë historike. Tirana 2002, .
Ilir Ushtelenca: Diplomacia e Ali Pashe Tepelenes (1786–1822). Tirana 1996.
Dennis N. Skiotis: From Bandit to Pasha: First Steps in the Rise to Power of Ali of Tepelen, 1750–1784. in: International Journal of Middle East Studies Bd. 2, Cambridge 1971, S. 219–44.
Frederick F. Anscombe: Albanians and „mountain bandits“. in: Frederick F. Anscombe (Hrsg.): The Ottoman Balkans, 1750–1830. Princeton 2006. S. 87-113.