Dzi provincija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kinijos tradicinė provincija: Dzi 冀州
Šalis	Kinija (Šansi)
Tautos
Valstybės	, Dzin, , Vei

Dzi provincija, Dzidžou (kin. 冀州, pinyin: Jìzhōu) – istorinis regionas, viena iš , egzistavęs Istorinės Kinijos šiaurinėje dalyje. Užėmė dabartinės Šansi provincijos pietinę dalį.

Nuo 110 m. pr. m. e. buvo Kinijos administracinis vienetas.

Geografija

Dzi provincija buvo į šiaurę nuo Geltonosios upės, kuri buvo skiriamoji riba nuo Ju provincijos (Vidurio lygumos) pietuose. Tai buvo kalnuotas kraštas, kur šiaurės-pietų kryptimi išsidėstę dvi lygiagrečios kalnų grandinės. Rytinė grandinė – Taihango kalnai atskyrė regioną nuo Šiaurės Kinijos lygumos (). Vakarinė grandinė buvo , už kurių buvo Geltonoji upė, čia irgi tapusi vakarine skiriamaja riba (nuo ).

Pagrindinė regiono upė – , kurios slėnis įsiterpęs tarp abiejų kalnų grandinių. Tai – derlingiausia regiono dalis. Šiaurėje ir šiaurės rytuose Dzi provincija ribojosi su ir Jou provincijomis.

Istorija

Valstybės

Nepaisant geografinio artumo Vidurio lygumai, Dzi provincija nuo seno buvo gyvenama tautų, kurias Vidurio lygumos gyventojai laikė barbarais ir įvardijo , t. y. šiauriniais di. Manoma, kad tai buvo proto-tiurkiškos tautos, giminingos vėliau minimiems šiongnu. II tūkst. pr. m. e. šios tautos suformavo galingą konfederaciją, kuri nuolat kėlė grėsmę Vidurio lygumos dinastijoms – Sia ir Šangams. Ši konfederacija tuometiniuose kinų šaltiniuose buvo minima kaip , t. y. „velnių šalis“. Užfiksuota, kad Šangų karalius sutramdė jų grėsmę, tačiau vėlesni šaltiniai vėl mini Guifango antpuolius.

Džou dinastijos laikais svarbiausia regiono valstybė buvo Dzin (kin. 晉國, pinyin: Jìnguó), kuri jau buvo sinizuota, tačiau ir toliau kovojo su grėsmingomis vietos gentimis. Vakarų Džou laikais nukariavusi smulkias vietos karalystes ir gentis, ji tapo stipriausia Kinijos karalyste, turėjusia hegemoniją ir Vidurio lygumoje, t. y. į pietus nuo Geltonosios upės. Tačiau vidaus nesutarimai suskaldė karalystę, ir jos teritorijos buvo padalintos tarp trijų klanų. Taip 453 m. pr. m. e. Dzin suskilo į Han, ir Vei karalystes. Dzi regioną dalijosi Džao (šiaurėje) ir Vei (piečiau).

227 m. pr. m. e. Čin užėmė Džao, o 225 m. pr. m. e. – Vei.

Dzi istorinis regionas priklausė iš pradžių Čin, vėliau Han dinastijų Kinijai. 110 m. pr. m. e. Han imperijoje sukūrus 13 provincijų, beveik visas regionas buvo priskirtas . Tuo pat metu sukurta ir , tačiau ji apėmė teritorijas ne Dzi regione, o gerokai ryčiau, t. y. .