Žeimena

Šis straipsnis apie upę. Apie geležinkelio stotį skaitykite straipsnyje Žeimenos geležinkelio stotis.

Žeimena
Žeimenos aukštupys ties Kaltanėnais
Ilgis	79,6 km
Baseino plotas	2792,7 km²
Vidutinis debitas	27,0 m³/s
Ištakos	Žeimenys
Žiotys	Neris
Šalys	Lietuva
Vikiteka	Žeimena

Žeimena – upė rytų Lietuvoje; Neries dešinysis intakas.

Tėkmė

Paprastai laikoma, kad Žeimena išteka iš Žeimenio ežero ties Kaltanėnais. Tačiau kartais į jos ilgį įtraukiami upeliai, įtekantys į Žeimenį (pagal tokius skaičiavimus upės ilgis yra 114 km). Už Kaltanėnų teka į pietus, pietvakarius Labanoro-Pabradės miškais, smarkiai vingiuoja. Tai tipiška Aukštaitijos upė, teka pro smėlėtus ir skardingus pušynus, neretai įvingiuoja ir į alksniais apaugusias pelkes. Beveik visa upė teka Švenčionių rajonu, tik netoli santakos į Nerį teka Švenčionių-Vilniaus rajonų paribiu. Įteka į Nerį 213 km nuo jos žiočių, ties Santakos kaimu.

Baseinas

Žeimenos baseino plotas

Intakai:

• kairieji: Šventelė, Dobis, Saria, Mera, , Skerdiksna, ;
• dešinieji: Kiauna, Luknelė, Sirgėla, Lakaja, , Dubinga, , Jusinė, .

Žeimenos baseinui priklauso dauguma didžiųjų Aukštaitijos ežerų, jie užima 7 % baseino ploto (Lūšiai, Kretuonas, Asveja, Lakajai, Ūsiai, Dringis, Aisetas, Almajas, Asalnai, Baluošas, Linkmenas, Stirniai, Tauragnas, Ūkojas, Utenas ir kt.). 31 % baseino užima miškai (jame yra Labanoro-Pabradės giria), 10 % – pelkės.

Hidrologija

Žeimena

Žeimenos ir Dubingos santaka Pabradėje

Nuo Kaltanėnų iki Pabradės upė vingiuota, slėnis platus (iki 5 km), su terasomis, jo šlaitų aukštis – 25-30 m. Nuo Pabradės slėnis susiaurėja iki 1 km, vėliau vėl praplatėja, bet prie žiočių susiaurėja.

Debitas, m³/s	ties Kaltanėnais	ties Pabrade	ties žiotimis
Vidutinis	4,99	20,6	27,0
Didžiausias	17,5	112	?
Minimalus	1,17	5,93	?

Ties Pabrade vandens metinis nuotėkis pasiskirsto taip: pavasarį nuteka 36 % vandens, vasarą – 20 %, rudenį – 21 %, žiemą – 23 %. Metinė vandens lygio svyravimų amplitudė iki 1,6 m. Dėl labai ežeringo ir miškingo baseino Žeimenos nuotėkis gan pastovus, upė ištisus metus vandeninga.

Reikšmė

XIX a.–XX a. pr. Žeimenos upe buvo plukdomi sieliai. Jų surišimo taškas buvo Kaltanėnuose.

Palei Žeimenos upę yra Vilniaus–Turmanto geležinkelio atkarpa, tad patogi vieta iškylautojams į gamtą prie šios upės ar į Labanoro girios miškus.

Tai viena švariausių upių Lietuvoje, joje nėra užtvankų, todėl ji priskirta prie pagrindinių Lietuvos lašišinių žuvų nerštaviečių. Žeimenos aukštupys yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, o vidurupyje įsteigtas Žeimenos kraštovaizdžio draustinis.

Didesnės gyvenvietės prie Žeimenos: Kaltanėnai, Šakališkė, Švenčionėliai, Jaunadaris, Meškerinė, Pabradė, Družiliai, Santaka.

Pavadinimo kilmė

Upėvardis kildinimas iš žodžio žiema, kuris suteiktas galbūt dėl vandens šaltumo.

Šaltiniai

1. Žeimena. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 641-642
2. Vykintas Vaitkevičius. Neris. 2007 metų ekspedicija. Antra knyga. Vilnius: Mintis, 2012.
3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.