Vendeno vaivadija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Vendeno vaivadija (lenk. województwo wendeńskie) – 1598–1660 m. gyvavęs Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas dabartinėje Latvijos teritorijoje. Sostinė – Vendenas.

Vendeno vaivadija województwo wendeńskie
← 1598 – 1621 →   →
Vaivadija LDK žemėlapyje (raudona)
Valstybė	Abiejų Tautų Respublika
Provincija	Infliantai
Administracinis centras	Vendenas
Vaivada	Vendeno vaivada
Plotas	30 000 km²

Istorija

Vendeno vaivadijos teritorija į Abiejų Tautų Respublikos sudėtį pateko po Livonijos ordino sutriuškinimo 1561 m. susikūrus Infliantų provincijai ir pasibaigus Livonijos karui. Vaivadiją 1598 m. įsteigė Abiejų Tautų Respublikos karalius Žygimantas Vaza.

Vendeno vaivadija apėmė apie 30 000 km². Dėl nedidelio ploto į mažesnius administracinius vienetus – pavietus padalinta nebuvo, tačiau svarbų vaidmenį administracinėje struktūroje turėjo miestai ir pilys. Iš jų svarbiausi:

• Vendenas (lenk. Kieś, latv. Cēsis, liet. Cėsys
• Ryga
• Diunamiundė (lenk. Dyjament, latv. Daugavgriva)
• Kokenhauzenas (lenk. Kokenhuza, latv. Koknese)
• Kirchholmas (latv. Salaspils)
• Dunaburgas (latv. Daugavpils)
• Rėzeknė (lenk. Rzeżyca, latv. Rēzekne)
• Gulbenė (vok. Schwanenburg, latv. Gulbene)
• Ludza (lenk. Lucyn, blrs. Люцын)
• (latv. Krustpils)

Vendeno vaivadija faktiškai nustojo egzistuoti jau 1621 m., kai kraštą užėmė Švedija. Vendeno miestas buvo užimtas jau 1617 m. Formaliai Vendeno vaivadija panaikinta po Olivos taikos 1660 m. Abiejų Tautų Respublikai likusioje rytinėje vaivadijos dalyje (Lenkų Infliantai) buvo įsteigta Livonijos vaivadija.

Atstovavimas

Vendeno vaivadiją Abiejų Tautų Respublikos senate atstovavo Vendeno vaivada ir Vendeno kaštelionas, vaivadija į seimą rinkdavo du pasiuntinius, Lietuvos Tribunole ją atstovavo du deputatai.

Vaivada

Vendeno vaivadą skirdavo karalius ir jis pareigas eidavo iki gyvos galvos. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje ir vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, kuriems suteiktos Magdeburgo teisės, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas.

Vaivada buvo Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Vendeno vaivada pagal rangą turėjo vieną žemiausių pasauliečių pozicijų. Vendeno vaivados pareigybė panaikinta po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m.