Joga skr य ग IAST yoga indų filosofijos mokymas apimantis įvairius fizinius ir mentalinius pratimus kaip asanas pranajam

Joga (skr. योग = IAST: yoga) – indų filosofijos mokymas, apimantis įvairius fizinius ir mentalinius pratimus kaip asanas, pranajama, meditaciją arba askezę.

Šiva vaizduojamas lotoso pozoje, pasinėręs į jogo meditaciją.

Jogos teorinis pagrindas – Samkhja, o joga – praktinis išsivadavimo metodas. Kitaip nei samkhja, joga išpažįsta asmenišką aukščiausiąjį Dievą. Joga grindžiama idėja, kad koncentracija, meditacija bei askeze žmogus gali nuraminti dvasią, pasiekti gilesnę įžvalgą ir išsivaduoti iš materialiosios prakriti.

Pavadinimas kilęs iš (sanskrito kalbos, योग, yoga, nuo yuga (jungas), yuj reiškia: „surišti, įtempti“ ir gali būti suprantamas kaip „susijungimas, jungtis“.

Istorija

Seniausi archeologiniai jogos egzistavimo įrodymai – maždaug 3000 metų pr. m. e. senumo akmeninės figūrėlės, vaizduojančios, kaip spėjama, žmones jogos pozomis (Pašupačio antspaudas).

Manoma, jog kažkur tarp II a. pr. m. e. ir III a., Patandžalis remdamasis ortodoksalios sankhjos mokyklos dualistine metafizika apibendrino ir susistemino nuo seniausių laikų Indijoje žinomus įvairias jogos šakas (Joga sūtra).

Vakaruose joga pradėjo plisti tik XIX amžiaus pradžioje ir iš pradžių buvo studijuojama kaip dalis rytų filosofijos. Nuo 1980 metų joga išpopuliarėjo vakaruose, kaip hatha jogos atmaina. Šiuo metu susidomėjimas joga neblėsta, atsiranda naujų atmainų, tokių kaip akrojoga. 2015 m. birželio 21 d. visame pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje) pirmą kartą buvo paminėta Tarptautinė jogos diena.

Jogos kryptys

Bhagavadgitoje minimi trys jogos keliai:

Karma joga – veikimo joga. Ši joga moko pasiaukojimo, nesitikint jokio atpildo ar naudos. Veikimas, neprisirišant prie savo veiklos vaisių, išugdo tauresnius jausmus.
Bhakti joga – dvasinio pasišventimo (atsidavimo) kelias. Maldomis, garbinimu ir ritualais jie paskiria save Dievui, keisdami savo emocijas ir leisdami joms tekėti į besąlyginę meilę ir dvasinį atsidavimą.
Džnana joga – žinojimo ir išminties joga – sunkiausias kelias, reikalaujantis begalinės valios ir intelekto. Pagal Vedantos filosofiją, gjana jogai naudoja savo protą tam, kad ištirtų savo tikrąją prigimtį.

Joga kaip pasaulio paveldas

Joga
Nematerialusis pasaulio paveldas

Jogos demonstracija Kolkatoje 2016 m.
Vieta	Indija
Regionas**	APA
Įrašas	2016
Nuorodos
	Nuoroda
Vikiteka:	JogaVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

2016 m. jogos tradicija Indijoje buvo įrašyta į nematerialiojo pasaulio paveldo sąrašą. UNESCO įvertino tai, kad ši senovės Indijoje susiformavusi filosofija inspiravo kūno treniravimo praktikas, kurios daro didžiulę įtaką Indijos sveikatos apsaugos, švietimo sistemai, menui, fomuoja bendruomenių savimonę.

Per jogą, kurią sudaro skirtingos pozos, meditacijos, kvėpavimo, giedojimo ir kitos technikos, individai gali pasiekti kūno ir dvasios darnos, palengvinti skausmą. Indijoje joga yra praktikuojama pačių įvairiausių žmonių ir visuomenės grupių, nediskriminuojant lyties, kastos ar religijos.

Tradiciškai joga perduodama mokytojo mokiniui (Guru-Shishya), kur mokytojas guru yra pagrindinis žinių ir įgūdžių valdytojas, palaipsniui atskleidžiantis juos savo mokiniams. Šiuo metu visoje Indijoje gausu mokyklų ir institucijų, kurios užsiima jogos tradicijos populiarinimu ir platinimu.

Joga ir kitos religijos

Daugelis jogos mokytojų Vakaruose stengiasi nebrukti Hinduizmo mokymų kartu su jogos kūno lavinimo ir proto nuraminimo pratimais, tačiau yra ir tokių, kurie siekia jogos praktikus privesti prie samadhi meditacinės būsenos.

Romuvos išpažinėjai palaiko glaudžius ryšius su hinduizmo atstovais.

Krikščionybės ir Islamo dvasininkams joga kelia prieštaringus jausmus. Vieni draudžia visiškai praktikuota jogą, kiti į tai žiūri kiek atlaidžiau ir leidžia savo pasekėjams daryti fizinius pratimus, bet laikytis krikščioniško, islamiško tikėjimo žodžio.

, vienas iš Romuvos vaidilų, neatmeta galimybės baltų tikėjimą papildyti tam tikrais hinduizmo filosofiniais ir religiniais elementais, įvesti tokias dvasines praktikas kaip meditacija ir joga.

Šaltiniai

Joga. Filosofijos atlasas. Vilnius. Alma Littera. 1998. 19 p.
(1981). „An Archaeology of Yoga“. RES: Anthropology and Aesthetics. 1: 44–77.
Audrius Beinorius. Patandžalio „Joga sūtra” (Tekstas išspausdintas žurnale „Liaudies Kultūra“, 2000 m. Nr.4. pp. 56-67)
Burley, Mikel (2000). Hatha Yoga: Its Context, Theory and Practice. Delhi: Motilal Banarsidass.
Tarptautinė Jogos Diena Oficialus puslapis 2015 m. programa 2016-04-09 iš Wayback Machine projekto.
Yoga
„How far can you stretch?“. The Economist. ISSN 0013-0613. Nuoroda tikrinta 2016-07-14.
Eds. Ališauskienė, M. Schröder, I.W. 2011. Religious Diversity in Post-Soviet Society: Ethnographies of Catholic Hegemony and the New Pluralism in Lithuania. Chapter 6. Romuva Looks East: Indian Inspiration in Lithuanian Paganism Strmiska, Michael F. page 146. Surrey: Ashgate. .

[FA-1] Joga. Filosofijos atlasas. Vilnius. Alma Littera. 1998. 19 p.

[2] (1981). „An Archaeology of Yoga“. RES: Anthropology and Aesthetics. 1: 44–77.

[3] Audrius Beinorius. Patandžalio „Joga sūtra” (Tekstas išspausdintas žurnale „Liaudies Kultūra“, 2000 m. Nr.4. pp. 56-67)

[autogenerated16-4] Burley, Mikel (2000). Hatha Yoga: Its Context, Theory and Practice. Delhi: Motilal Banarsidass.

[5] Tarptautinė Jogos Diena Oficialus puslapis 2015 m. programa 2016-04-09 iš Wayback Machine projekto.

[6] Yoga

[E-7] „How far can you stretch?“. The Economist. ISSN 0013-0613. Nuoroda tikrinta 2016-07-14.

[8] Eds. Ališauskienė, M. Schröder, I.W. 2011. Religious Diversity in Post-Soviet Society: Ethnographies of Catholic Hegemony and the New Pluralism in Lithuania. Chapter 6. Romuva Looks East: Indian Inspiration in Lithuanian Paganism Strmiska, Michael F. page 146. Surrey: Ashgate. .