Pašupačio antspaudas talkchlorito antspaudas rastas Mohendžo Dare ir vaizduojantis figūrą neretai siejamą su Šiva Pavadi

Pašupačio antspaudas – (talkchlorito antspaudas), rastas Mohendžo Dare ir vaizduojantis figūrą, neretai siejamą su Šiva. Pavadintas pagal vieną iš Šivos epitetų – Pašupatį (Paśupati – „žvėrių viešpats“).

Atspaudas rastas 1928–1929 m. atliekant kasinėjimus Mohendžo Dare – viename iš svarbiausių Indo slėnio civilizacijos centrų. Antspaudas stačiakampis, jo matmenys 3,56 x 3,53 cm, storis – 0,76 cm. Jo centre pavaizduota sėdinti humanoidinė figūra, žvelgianti priešais, kojas sulenkusi per kelius ir sulietusi padus. Rankos, papuoštos apyrankėmis, nuleistos ant kelių. Ant krūtinės, panašu, kad kaba trys eilės antkaklių, o liemuo sujuostas juosta su kutu. Figūra turi aukštyn sukeltą šukuoseną (arba galvos apdangalą), kurią supa du dideli ragai. Po figūra ir iš jos šonų pavaizduoti žvėrys – dramblys ir tigras dešinėje, raganosis ir buivolas kairėje, du elniai ar kalnų ožiai apačioje. Antspaudo viršuje yra 7 piktogramos (Harapos raštas).

Britų archeologas, tyrinėjęs Indo slėnio civilizaciją, Džonas Maršalas teigė, kad vaizduojama figūra yra vyriška dievybė, turinti tris veidus, kurie galėtų simbolizuoti dieviškąją trejybę (nors neatmetė, kad įsivaizduotinas ir ketvirtas veidas, žvelgiantis atgalios). Ties juosmeniu esančią vertikalę jis interpretavo ne kaip juostos kutą, o kaip falą. Maršalas šį atvaizdą laikė hinduistų dievo Šivos (kuris vėliau sutapatintas su vedinės religijos Rudra) prototipu, kadangi lygiai kaip antspaude vaizduojama dievybė, Šiva ikonografijoje labai dažnai sutinkamas sėdintis lotoso pozoje ir yra didysis (mahāyogi), kartais vaizduojamas trimis veidais (trimukhi), vienas Šivos epitetų yra Pašupatis („žvėrių valdovas“), su Šiva siejamas falo kultas (šivalingam), o Šivos tridantį Maršalas laiko ragų atitikmeniu.

Maršalo „proto-Šivos“ teorija tapo populiaria indologų tarpe, tačiau jai pateikiama ir oponuojančių nuomonių. Teigiama, kad figūra iš tiesų nėra triveidė, kad galimai vaizduoja moterišką dievybę arba buivolų viešpatį.

Pastebėtina, kad panašių dievybių, į vaizduojamą Pašupačio antspaude, randama ir kitur senovės pasaulyje. Labai panašus motyvas aptiktas ant Gundestrupo indo (Lateno kultūra). Raguotos dievybės populiarios Mino civilizacijos religijoje, semitų religijose.

Literatūra

Hiltebeitel, Alf (2011). „The Indus Valley "Proto-Śiva", Reexamined through Reflections on the Goddess, the Buffalo, and the Symbolism of vāhanas“. In Adluri, Vishwa; Bagchee, Joydeep (eds.). When the Goddess was a Woman: Mahabharata Ethnographies - Essays by Alf Hiltebeitel. BRILL. ISBN .
Mackay, Ernest John Henry (1928–29). „Excavations at Mohenjodaro“. Annual Report of the Archaeological Survey of India: 67–75.
Mackay, Earnest John Henry (1937–38). Further excavations at Mohenjo-Daro : being an official account of archaeological excavations at Mohenjo-Daro carried out by the Government of India between the years 1927 and 1931. Delhi: Government of India.
(1981). „An Archaeology of Yoga“. RES: Anthropology and Aesthetics. 1: 44–77.
(1931). Mohenjo-Daro and the Indus Civilization: Being an Official Account of Archaeological Excavations at Mohenjo-Daro Carried Out by the Government of India Between the Years 1922 and 1927. Asian Educational Services. ISBN .
McIntosh, Jane (2001). A Peaceful Realm: The Rise And Fall of the Indus Civilization. Boulder: Westview Press. ISBN .
McIntosh, Jane (2008). „Religion and ideology“. The Ancient Indus Valley: New Perspectives. ABC-CLIO. ISBN .
(11 November 2002). The Indus Civilization: A Contemporary Perspective. Rowman Altamira. ISBN .
(1975–76). „The So-Called Proto-śiva Seal from Mohenjo-Daro: An Iconological Assessment“. Archives of Asian Art. 29: 47–58.{{}}: CS1 priežiūra: Datos formatas ()
Srinivasan, Doris Meth (1997). Many Heads, Arms and Eyes: Origin, Meaning and Form in Multiplicity in Indian Art. Brill. ISBN . {{}}: Patikrinkite |isbn= reikšmę: invalid character ()
Sullivan, Herbert P. (1964). „A Re-Examination of the Religion of the Indus Civilization“. History of Religion. 4 (1): 115–125.
(2004). Early India: From the Origins to AD 1300. University of California Press. ISBN .
Witzel, Michael (2000 m. vasario mėn.). „The Languages of Harappa“ (PDF). Electronic Journal of Vedic Studies.
(2010), The Ancient Indus: Urbanism, Economy, and Society, Cambridge University Press, . Nuoroda tikrinta 29 rugsėjo 2013