Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Antrasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 101 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 200 metų gruodžio 31 dieną.

Įvykiai

Iki V a. Rytprūsiai ir Lietuva palaikė gyvus ir sudėtingus prekybos ryšius su Romos Imperija bei laisva Germanija. Niekad anksčiau baltai nesinaudojo tokiu metalo dirbinių gausumu ir įvairumu.
~150 m. - Graikų mokslininkas Klaudijus Ptolemėjus (~87 ~168 m.) savo „Geografijoje“ pirmą kartą pateikė kartografinį Lietuvos vaizdą ir įvardijo bent keturis jo laikais į rytus nuo Vyslos žemupio ir Baltijos jūros gyvenusius sen. baltų etnosus, t. y. galindus (galindae), sūduvius (sudini), kuršius (carbones) ir sėlius (sali).
Apie 150–200 m. Vakarų Lietuvoje atsirado turtingų diduomenės kapų, susiformuoja vadystės.
Artėjant 190 m. gotai toliau migruoja į pietus, išstumia vietinės baltų ir slavų gentis ir apsigyvena prie Vyslos ir Vakarų Bugo upių. Kai rytiniai germanai (gotai) išsikraustė į pietryčių Europą, baltai vėl pasistūmėjo iki Vyslos. Kernavėje ir kitose Lietuvos vietose atsiranda prūsams būdingų pilkapių.
Kai germanų gentys pasitraukė iš regiono tarp Jutlandijos pusiasalio vakaruose ir Vyslos upės rytuose, dalis Pomeranijos baltų pasiliko.
Šiaurės vakarų Lietuvoje kapai su akmenų vainikais mirusieji iki XIII a. laidoti nedeginti negiliose duobėse, apdėtose akmenimis, su įkapėmis. Nemuno deltoje kapinynuose iki IV a. mirusieji laidoti su gausiomis įkapėmis, priskiriami skalviams.