Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kipro karalystė (pranc. Royaume de Chypre, gr. Βασίλειον τῆς Κύπρου) – krikščionių karalystė Kipro saloje, egzistavusi tarp 1192 ir 1489 m. Ji buvo valdoma prancūziškos kilmės . Nuo 1361 m. valdė ne tik Kipro salą bet ir keletą valdų Mažojoje Azijoje: Antaliją (iki 1373) bei (iki 1448).

Royaume de Chypre
Βασίλειον τῆς Κύπρου
Kipro karalystė

Kryžiuočių valstybė
(1426-1489)

1192 – 1489


Vėliava	Herbas

Sostinė

Nikosija

Valdymo forma

Feodalinė monarchija

Karaliai

1192–1194 (pirmasis)

Gvidas iš Luzinjano

1474–1489 (paskutinė)

Catherine Cornaro

Era

Viduramžiai

Raida

Iki karalystės įkūrimo Kipras buvo Bizantijos dalis, valdomas kaip atskira . 1191 m., Trečiojo Kryžiaus žygio metu, ją nukariavo Anglijos karalius Ričardas Liūtaširdis. Dalis jo laivyno laivų pakeliui į Akrą sudužo prie Limasolio. Tuometinis Kipro valdytojas buvo , kuris skelbėsi ir Bizantijos imperatoriumi. Jis įkalino išsigelbėjusius anglų jūreivius, o vėliau neįsileido į uostus kitų anglų laivų. Tai sukėlė konfliktą su kryžiuočiais. Ričardo kryžiuočių armija užpuolė Kiprą ir greitai nugalėjo vietos armiją. Pralaimėjęs Izaokas Komnenas turėjo ne tik sumokėti didelę kontribuciją, bet ir atiduoti kryžiuočiams savo pilis bei dukrą. Pats jis ilgainiui buvo įkalintas ir mirė.

Išvykdamas iš Kipro į tolimesnius žygius rytuose, Ričardas paliko salą tvarkytis tamplieriams. Šie įvedė labai griežtą tvarką, siekdami pajungti vietos žmones bei paversti juos katalikais. Kontrolė buvo tokia griežta, kad ortodoksai kipriečiai netrukus pradėjo sukilimą, dėl ko tamplieriai buvo priversti bėgti į Nikosiją. Nors sukilimas buvo numalšintas ypač negailestingomis priemonėmis, tamplieriai atsisakė šios sunkiai kontroliuojamos valdos.

Gotikinė Šv. Nikalojaus cerkvė Famagustoje. Dabar Lala Mustafa Pašos mečetė

1192 m. Ričardas atidavė salą valdyti savo patikėtiniui , kuris paskelbtas salos karaliumi. Jis saloje pradėjo prancūziškos kilmės Luzinjanų dinastiją, kurios valdžia saloje truko beveik tris šimtus metų. Naujieji valdovai diegė Vakarų Europos (normaniškąjį feodalinį modelį), skatino katalikybės plėtimą, statė vakarietiško tipo architektūros paminklus. Valstybine kalba tapo prancūzų, tačiau graikų kalba naudota kaip antroji. Tokiu būdu, Kipras daug kuo priminė kitas Frankokratiškasias Rytų Valstybes: miestuose koncentravosi prancūziškai kalbantis katalikiškas visuomenės sluoksnis, o provincijose vyravo graikiškai kalbantys ortodoksai.

Kadangi Gvidas mirė bevaikis, karalystę paveldėjo jo brolis, o vėliau valdė mažamečiai karaliai. Karaliaus valdžios nestabilumas leido įsitvirtinti , kurie sprendė daug valstybės reikalų. Tiesa, per juos sala buvo įtraukta į Gvelfų ir Gibelinų kovas vykusias Europoje. Tada, kai 1268 m. mirė Jeruzalės karalius Konradas III, Kipro karalius paskelbtas ir Jeruzalės karaliumi, taip dinastinėje unijoje suvienydamas abi karalystes. Tiesa, 1291 m. kryžiuočių žemės Palestinoje buvo galutinai prarastos, tačiau Kipro karaliai ir toliau išlaikė nominalų Jeruzalės karaliaus titulą.

Praradus Palestiną, Kipras tapo svarbiausia kryžiuočių teritorija Levante, o kartu svarbiausiu prekybos tarp Europos, Afrikos ir Azijos centru. Tai leido įsigalėti Genujos pirkliams.

1426 m. silpstančią karalystę savo vasale pavertė Mameliukų Egiptas, o vėliau valdę karaliai pamažėle visai nebeteko nepriklausomybės. Paskutinioji Luzinjanų dinastijos atstovė buvo priversta parduoti salą Venecijos Respublikai.

Luzinjanų dinastija


Kipro istorija
Senovės Kipras
Graikų kolonijos:
Pafas, Kitijonas, , , Kurionas, , , , , Ledra, Kirenija
Asirija > Egiptas >Achemenidai > Makedonija
Ptolemėjų dinastija
Romos imperija ()
Bizantijos imperija ()
Frankokratija:
Kipro karalystė >
Osmanų imperija ()
Britų imperija ()
Kipro Respublika

(1192–1194)
(1194–1205)
(1205–1218)
(1218–1253)
(1253–1267)
(1267–1284), nuo 1268 titulavosi ir Jeruzalės karaliumi
(1284–1285)
(1285–1324)
(1324–1359)
(1359–1369)
(1369–1382)
(1382–1398)
(1398–1432)
(1432–1458)
(1458–1464)
(1464–1473)
(1473–1474)
(1474–1489)