Burkardas Dzenis

Burkardas Dzenis latv. Burkards Dzenis
Gimė	1879 m. liepos 11 d. , Rygos apskritis
Mirė	1966 m. rugpjūčio 17 d. (87 metai) Deitonas, Ohajo valstija
Veikla	latvių skulptorius
Žinomas (-a) už	Vienas profesionaliosios latvių skulptūros pradininkų

Burkardas Dzenis (latv. Burkards Dzenis, 1879 m. liepos 11 d. , Rygos apskritis – 1966 m. rugpjūčio 17 d. Deitonas, Ohajo valstija) – latvių skulptorius. Vienas profesionaliosios latvių skulptūros pradininkų.

Biografija

1905 m. Sankt Peterburge baigė Centrinę , 1906 m. Paryžiuje tobulinosi pas O. Rodeną.

1910–1929 m. dailės pedagogas Rygoje, 1920–1941 m. direktorius. 1922–1944 m. Latvijos dailės akademijos Taikomosios skulptūros studijos vadovas; nuo 1937 m. profesorius. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1950 m. emigravo į JAV.

Kūryba

Sukūrė portretų – biustų („Žmona“, 1906 m., 1922 m., „Ana Brigaderė“, 1911 m., „“, 1921 m., 1925 m.) ir reljefų („Karlis Ulmanis“, Linkolno universitetas, XX a. šeštas dešimtmetis), antkapinių paminklų („Adolfas Alunanas“, Jelgava, 1913 m., „Rudolfas Blaumanis“, Ėrgliai, 1923 m.), taikomosios (pirmasis Latvijos herbas, 1919 m., banknotai, pašto ženklai) ir knygų grafikos kūrinių. Ankstyvosioms skulptūroms įtakos turėjo O. Rodenas, vėlesniųjų – plastika santūri, grįsta realistiniais ir abstrakčių formų deriniais.

1926–1938 m. apdovanotas Prancūzijos, Švedijos, Norvegijos, Belgijos, Latvijos valstybiniais ordinais.

Šaltiniai

1. Burkardas Dzenis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 258 psl.