Bromės-Liungbiu kultūra

Bromės kultūra arba Bromės-Liungbiu kultūra – finalinio paleolito archeologinė kultūra. Pavadinta pagal ir gyvenvietes (Danija).

Bromės kultūra
←  –  →
Dab. valstybės	Šiaurės Vokietija, Lenkija, Danija, Pietų Švedija, Lietuva, Gudija
Ist. regionas	šiaurės Europa
Amžius	Vėlyvasis paleolitas

Arealas

Bromės kultūros antgalis

Bromės kultūra datuojama viduriu – vėlyvojo pradžios laikotarpiu (11500–10500 m. pr. m. e.), plito Šiaurės Europoje – nuo Pietų Skandinavijos ir Šiaurės Vokietijos vakaruose iki Volgos bei Dniepro aukštupių rytuose. Lietuvoje žinoma daugiau kaip 30 Bromės kultūros gyvenviečių – Margių Sala (Margių stovyklavietės ir gyvenvietės), Derežnyčios stovyklavietės, 8 Mergežerio stovyklavietės ir gyvenvietės, ir kitos bei titnago gavybos ir apdirbimo vietų (Ežeryno titnago kasyklos, ; Varėnos rajono savivaldybės teritorija).

Kultūra

Bromės kultūros genezė siejama su Federmeserio kultūra ir vėlyvąja Hamburgo kultūra. Skiriami du Bromės kultūros etapai: klasikinis ir vėlyvasis. Jai būdingas Liungbiu tipo kaplys (kirvis), gamintas iš šiaurinio elnio rago. Gyventojai vertėsi medžiokle ir žvejyba, rinko augalinį maistą. Naudojo titnaginius dirbinius – ruošiniai jų gamybai kieto skėlimo technika buvo nuskeliami nuo vienagalių skaldytinių – masyvius plačia ir stora įkote antgalius, galinius gremžtukus, įstrižai retušuotus ir dviem kryptimis nuskeltus rėžtukus, retušuotas skeltes bei nuoskalas. Bromės kultūrą pakeitė Arensburgo kultūra.

Šaltiniai

1. Egidijus Šatavičius. Bromės kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 353 psl.
2. Egidijus Šatavičius. Bromės (Liungbiu) kultūra Lietuvoje // Lietuvos archeologija. T. 25. Vilnius, 2004, p. 17-44.

Literatūra

• Lars Larsson: Neue Fundplätze der Späteiszeit im südlichen Schweden. Arch. Korrbl. 23/3, 1993.