Bikavėnų kapinynas

Bikavėnų kapinynas
[[Image:|250px]]
Bikavėnų kapinynas
Koordinatės	55°24′08″š. pl. 22°00′52″r. ilg. / 55.4023276°š. pl. 22.0145631°r. ilg. / 55.4023276; 22.0145631
Vieta	Šilutės rajonas
Seniūnija	Vainuto seniūnija
Plotas	1530 m
Naudotas	VIII a. – XII a.
Tirtas	1963 m., 1967–1968 m. m.
Registro Nr.	/ 3383 /A1720

Bikavėnų kapinynas, Pajūriškių kapinynas – kapinynas Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Bikavėnų ir Pajūriškių kaimų, Vainuto seniūnija, Jūros ir jos bevardžio intako dešiniajame krante, 0,3 km į šiaurę–šiaurės rytus nuo Žvingių tilto kelyje    Žygaičiai–Visbarai–Bikavėnai  per Jūrą, 0,2 km į šiaurės rytus nuo šio kelio bei tiek pat į šiaurę–šiaurės vakarus nuo Jūros dešiniojo kranto ir 0,1 km į šiaurės rytus nuo Bikavėnų kaimo kapinių.

Kapinynas

Kapinynas išsidėstęs keliuose hektaruose; kapai apardyti. 1963 m. ir 1967–1968 m. Istorijos instituto ir Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai (vadovai Adolfas Tautavičius, Bronė Tautavičienė) ištyrė 1530 m² plotą – X a. – XII a. 272 nedegintų ir 5 sudegintų mirusiųjų kapus.

Vyrų kapuose rasta ietigalių, kovos peilių, kalavijų, pasaginių segių ir kt. papuošalų, į kai kuriuos kapus įdėta žirgo galva, dviejuose vyrai palaidoti su žirgais. Moterų kapuose rasta vytinių antkaklių, kryžinių smeigtukų, įvijinių apyrankių, peiliukų, verpstukų. Dalies apardytų kapų įkapės yra VIII a. – IX a. Daugumą radinių saugo Lietuvos nacionalinis muziejus ir Šilutės muziejus.

Šaltiniai

1. Adolfas Tautavičius. Bikavėnų kapinynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 180 psl.