Pogradecis miestas pietryčių Albanijoje apygardos centras Išsidėstęs istorinėje geografinėje srityje Apie pusę miesto gy

Pogradecis – miestas pietryčių Albanijoje; apygardos centras. Išsidėstęs istorinėje-geografinėje srityje. Apie pusę miesto gyventojų sudaro krikščionys stačiatikiai ir musulmonai.

Pogradecis alb. Pogradec

Miesto reginys

Pogradecis 40°54′0″ š. pl. 20°39′0″ r. ilg. / 40.90000°š. pl. 20.65000°r. ilg. / 40.90000; 20.65000 (Pogradecis)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Albanija
Apskritis	Korčės apskritis
Apygarda	Pogradecio apygarda

Gyventojų (2011)	61 530
Plotas	15 km²
Tankumas (2011)	4 102 žm./km²
Altitudė	700 m

Vikiteka	Pogradecis

Kirčiavimas	Pogrãdecis

Pogradecis yra antras pagal dydį ir svarbą Korčės apskrities miestas. Miestas yra nutolęs 129 km nuo sostinės Tiranos, 40 km nuo Korčės ir 5 km nuo kaimyninės Makedonijos sienos. Pogradecis yra įsikūręs šalies pietryčiuose netoli Makedonijos sienos, vaizdingai išsidėstęs prie pat pietvakarinio Ohrido ežero kranto, iš vakarų pusės apsuptas Pindo kalnų priekalnių.

Istoriniu požiūriu šis miestas yra ir vienas svarbiausių Albanijos makedonų kultūrinės ir socialinės veiklos centrų, miesto apylinkėse susitelkusi viena iš didžiausių etninių makedonų bendruomenė Albanijoje.

Pogradecis yra svarbus Albanijos susisiekimo mazgas, per kurį eina svarbūs plentai į Makedoniją ir Graikiją. Tai galutinis Duresio–Pogradecio geležinkelio punktas. Miestas ir jo apylinkės yra vienas svarbiausių Ablanijos turizmo traukos centrų. Ohrido ežeras ir jo apylinkės yra paskelbti UNESCO pasaulio paveldo dalimi.

Mieste yra sutelkta lengvoji pramonė su dominuojančia vyno gamybos ir maisto pramone.

Istorija

Pogradecis ir jos apylinkės yra vienos seniausiai apgyvendintų Albanijos vietų, pirmųjų gyventojų gyvenvietės liekanos datuojamos nuo akmens amžiaus laikotarpio. Šioje vietovėje taip pat gausiai randama ir kitų priešistorės – žalvario ir geležies amžiaus – gyvenviečių liekanų. Jau nuo senovės laikų Ohrido ežero pakrantės buvo apgyvendintos senųjų šio regiono gyventojų – ilyrų genčių.

Jau antikos laikais dabartinis Pogradecio miestas buvo viena iš svarbesnių gyvenviečių, apie kurios svarbą byloja ir vienoje iš miestą supančių kalvų esantys senovės įtvirtinimų griuvėsiai. Ilgainiui šios vetovės buvo stipriai veikiamos Graikijos civilizacijos įtakos. Pogradecis su apylinkėmis ilgą laiką priklausė senovės antikinėms valstybėms: Makedonijai, Romos imperijai, Bizantijai.

Nuo VI a. į Balkanų pusiasalio regioną ėmus intensyviai skverbtis slavams, palaipsniui ši vietovė buvo gausiai apgyvendinta – dabartinių makedonų ir bulgarų protėvių. Ilgainiui šis miestas vienu iš svarbesnių Bulgarijos karalystės miestų, stačiatikybės centrų. Miesto pavadinimas yra slaviškos kilmės, sudarytas iš dviejų bulgarų (makedonų) kalbos kilmės žodžių: под („po“) + градец (град – „miestas“).

Viduramžiais miestas kurį laiką buvo pavaldus viduramžių Graikijos valstybei – , vėliau Serbijos karalystei, kol galiausiai XIV a. šis miestas atiteko Osmanų imperijai. Jai valdant pradėjo plisti islamas, ėmė gausėti albanų persikelėlių, suintensyvėjo vietinių slavų albanizacija (iki XIX a. 2-osios pusės miesto ir jo apylinkių gyventojų daugumą sudarė slavai).

1912 m. Albanijai paskelbus nepriklausomybę, 1913 m. šis miestas atiteko naujai susikūrusiai valstybei. XX a. tarpukariu šiame regione ypač sustiprėjo vietinių slavų asimiliacija, padedant vietos albanų administracijai.

II pasaulinio karo išvakarėse, 1939 m. miestas, kaip ir likusi Albanija, buvo užimtas Italijos kariuomenės. 1940–1941 m. netoli miesto ėjo fronto linija, skirianti Graikijos ir Italijos kariuomenes. 1943 m. miestas buvo okupuotas hitlerinės Vokietijos, kol 1944 m. buvo išvaduotas Albanijos komunistų partijos vadovaujamų partizanų.

Komunistų diktatūros laikais miestas buvo industrializuojamas ir plečiamas. Žlugus planinei sistemai, miestas nukentėjo nuo 10-ojo dešimtmečio ekonominės ir nuo 1997 m. finansinės krizės.

Architektūra ir archeologija

Dėl šio krašto turtingos istorinės praeities, Pogradecio mieste ir jo apylinkėse yra gausu įvairių epochų statinių ir paminklų: priešistorinių statinių griuvėsių, romėnų ir bizantinės epochos mozaikos liekanų, bizantinės pilies griuvėsių, viduramžių Bizantijos laikų bažnyčių, osmanų laikotarpio mečečių, tiltų bei gyvenamųjų namų.

Komunistinės diktatūros laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, viešbučių, vilų.

Sportas

KS Pogradeci (futbolas)

Šaltiniai

[1]
[2] 2008-10-12 iš Wayback Machine projekto.
[3] 2020-09-20 iš Wayback Machine projekto.