GailaičiaiGailaičiai55 31 30 š pl 21 32 17 r ilg 55 525 š pl 21 538 r ilg 55 525 21 538 Gailaičiai Apskritis Klaipėdos a

Gailaičiai

Gailaičiai

55°31′30″š. pl. 21°32′17″r. ilg. / 55.525°š. pl. 21.538°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Šilutės rajono savivaldybė

Seniūnija

Švėkšnos seniūnija

Gyventojų

0

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Gailáičiai
Kilmininkas:	Gailáičių

Gailaičiai – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje; 5 km į šiaurės vakarus nuo Švėkšnos, prie Šilutės ir Klaipėdos rajonų savivaldybių ribos. Iš vakarų ribojasi su Šarkiškių kaimu (Veiviržėnų seniūnija), iš rytų ir pietų – su buvusio Uoksų kaimo teritorija; iš šiaurės prieina Bilviečio miškas, pietiniame pakraštyje teka Vatinos (Ašvos kair. intakas). Vakariniame kaimo pakraštyje yra piliakalnis. Šiuo metu buvusios Gailaičių kaimo teritorijos didesnę dalį užima šienaujamos pievos, stūkso keli pavieniai ąžuolai (1-1,5 m skermens) ir medžiotojų bokštelis.

Istorija

1644 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje minimas Gailaičių bičių ūkis, 1695 m. kaime gyveno 7 šeimos. Gailaičių kaimas pažymėtas (užrašas Gailaten) 1736 m. J. F. Betgenat Prūsų Lietuva ir 1763 m. Klaipėdos apskrities Prūsijoje išleistuose žemėlapiuose. 1919–1940 ir 1946–1956 m. Gailaičiuose veikė pradinė mokykla. 1923 m. buvo 47 gyventojai, 5 ūkiai, kurie turėjo 119 ha žemės; stambiausias ūkininkas P. Gedmintas (52 ha). 1939 m. kaimas išsikėlė į vienkiemius. 1940–1941 m. Gailaičiuose, ūkininko P. Gedminto sodyboje, buvo įsikūrusi Sovietų 105-ojo Kretingos pasienio būrio Švėkšnos trečiosios pasienio komendatūros 9-oji . Antrojo pasaulinio karo pradžioje rusų pasieniečiai nukankino gimnazistą Joną Gedmintą, vokiečiai – Stanislovą Jušą, po karo už „politinę“ veiklą suimti Juozas Būdvytis (nukankintas lageryje) ir Stasys Pupšys. 1951 m. lapkričio 4 d. netoli kaimo žuvo partizanas Antanas Kiminius - Laisvūnas (g.1928 m.)

Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

Sovietmečiu suvalstybintoje ūkininko Gedminto daržinėje buvo laikomi javai, šienas; laukuose – auginami javai. 1977–1981 m., „Ašvos” tarybinio ūkio vadovų spaudžiami ir melioracijos skatinami, beveik visi gyventojai iš kaimo išsikėlė (iš šešių sodybų liko viena). 1975 m. Gailaičiuose gyveno 13 gyventojų (10 pensijinio, 2 darbingo, 1 ikimokyklinio amžiaus), 1990 m. – 1 gyventojas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
–1974 m.	Inkaklių apylinkė
1974–1995 m.	Švėkšnos apylinkė
1995–	Švėkšnos seniūnija

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.

1902 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

20

47

82

15

8

0

Žymūs žmonės

Gailaičiuose gimė:

(1907–1995), visuomenės veikėjas;
(1950–), energetikas gamybininkas, visuomenės veikėjas;
(1947–2006), lengvosios atletikos treneris;
(1943–), daktaras, profesorius, statybos technologijų tyrinėtojas.

Šaltiniai

Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka. Šilutės kraštas. Enciklopedinis žodynas. Prūsija. Šilutė. 2000.
A. Rugytė. Švėkšna. Čikaga. 1974. P. 161, 178, 456–457.
Antanas Klumbys. Gimtoji mano Švėkšna // Sudarytojas P. Čeliauskas. Švėkšna atsiminimuose, K., Aušra. 1999. P. 186.
Lietuvos inventoriai. XVII a., 1962., Vilnius. P. 399.
Laikraštis "Švėkšnos naujienos" 2014.11.01

[1] Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.

[2] Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1959-70sur-4] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[5] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[6] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[7] Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[8] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.