Luis F. Leloir

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Luis Federico Leloir
Gimė	1906 m. rugsėjo 6 d. Paryžius
Mirė	1987 m. gruodžio 2 d. (81 metai) Buenos Airės
Tėvas	Federico
Veikla	Argentinos biochemikas
Žymūs apdovanojimai
1970 m. apdovanotas Nobelio chemijos premija
Vikiteka	Luis Federico Leloir

Luisas Federikas Leluaras (g. 1906 m. rugsėjo 6 d. Paryžiuje – m. 1987 m. gruodžio 2 d. Buenos Airėse) – Argentinos biochemikas, 1970 m. apdovanotas Nobelio chemijos premija.

Biografija

Baskų kilmės Luiso tėvai gyveno Buenos Airėse, tačiau dėl tėvo Federico ligos išvyko į Prancūziją. Čia jam mirus, netrukus gimė Luisas. 1906 m. grįžo į Argentiną. Nuo pat mažens Luisas pasižymėjo gabumais gamtos mokslų srityje. Vėliau bandė studijuoti architektūrą, tačiau ją metė ir išvyko į Prancūziją, mokyklą. Vėliau vėl grįžo į Argentiną ir Buenos Airių universitete apgynė daktaro laipsnį medicinos srityje. 1932 m. Leloir pradėjo gydytojo kajerą. Tačiau jo gydimo metodai buvo vertinami skeptiškai, todėl Leloir pasitraukė iš ligoninės ir pradėjo daryti tyrimus savo labratorijoje. 1933 m. mokslininkas susipažino su Bernardo Houssay, su kurio pagalba vykdė medicininius tyrimus. 1936 m. išvyko į Angliją, studijavo Kembridže. Tn tyrė fermentų ir cianido savybes. Iki 1945 m. Luis Federico Leloir studijavo farmakologiją JAV. 1947 m. įkūrė biochemijos tyrimų institutą, kuriame dirbo su Houssay. Nepaisant finansinių sunkumų, Leloir atliko sėkmingus ekspermentus, kurių metu išsiaiškino cukraus sintezės mielėse bei oksidacijos riebalų rūgštyse priežastis. Vėliau subūrė chemikų ir medikų komandą, kuri dirbo su kitais biocheminiais projektais. Nuo 1958 m. Leloirą pradėjo remti Argentinos vyriausybė. 1970 m. gruodžio 2 d. Luis Federico Leloir apdovanotas Nobelio chemijos premija už metabolinių trajektorijų atradimą laktozėje. Taip pat apdovanotas įvairių Argentinos ir pasaulio mokslinių organizacijų. 1983 m. Leloir tapo vienu iš Trečiojo Pasaulio mokslų akademijos įkūrėju.