Smulkiažiedė gegužraibė

Neotinea ustulata Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos
Smulkiažiedė gegužraibė (Neotinea ustulata)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Lelijainiai ( Liliopsida) Eilė: Smidriečiai ( Asparagales) Šeima: Gegužraibiniai ( Orchidaceae) Gentis: ( Neotinea) Rūšis: Smulkiažiedė gegužraibė ( Neotinea ustulata)

Smulkiažiedė gegužraibė (Neotinea ustulata) – gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalas. Paplitęs daugiausia Pietų ir Vidurio Europoje, ypač Ispanijoje ir Graikijoje, šiaurėje arealas siekia Angliją, pietų Švediją, rytuose – Uralą ir Kaukazą.

Augalas žolinis, status, 10-20 cm aukščio. Lapai paprasti ištisiniai, lygiakraščiai su stiebą apimančiomis makštimis. Žiedai maži, susitelkę į žiedyną – kekę, iki 1 cm ilgio, lūpa balta, raudonai taškuota, šalmas pusrutuliškas, purpurinis. Žydi gegužės-birželio mėnesiais. Turi šakniagumbius. Būdingas vaisius – dėžutė, kurioje subręsta daug smulkių, vėjo platinamų sėklų. Augalai vystosi ilgai, nuo sėklos sudygimo iki žydėjimo praeina 10–15 metų.

Augalas šviesomėgis, auga šiltuose šlaituose, sausose ar vidutinio drėgnumo šienaujamose ir ganomose žemažolėse pievose.

Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvoje žinoma 15 šios rūšies radaviečių. Daugiausia radaviečių žinoma šiaurinėje šalies dalyje, tačiau viena gyvybingiausių populiacijų yra Varėnos rajone.

Smulkiažiedės gegužraibės žiedai

Šaltiniai

1. Svarstyti Lietuvoje savaime augančių gegužraibinių šeimos augalų pavadinimai 2021-03-06 iš Wayback Machine projekto., VLKK, 2006-02-28.
2. , Kew Plants & Fungi. Kew Royal Botanic Gardens.
3. Lietuvos griežtai saugomos rūšys, sudarė Gintautas Vaitonis. Vilnius: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, 2015.

Vikiteka: Smulkiažiedė gegužraibė – vaizdinė ir garsinė medžiaga