31 42 15 50 š pl 35 12 27 50 r ilg 31 7043056 š pl 35 2076389 r ilg 31 7043056 35 2076389 Kristaus Gimimo bažnyčiaPasaul

31°42′15.50″ š. pl. 35°12′27.50″ r. ilg. / 31.7043056°š. pl. 35.2076389°r. ilg. / 31.7043056; 35.2076389

Kristaus Gimimo bažnyčia
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Palestina
Tipas	Kultūrinis
(Kriterijus)	iv, vi
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 1433
Regionas**	Vakarų Azija
Įrašymo istorija
Įrašas	2012 (36 sesija)
Kristaus Gimimo bazilika šalies/regiono žemėlapyje
Vikiteka:	Kristaus Gimimo bazilika
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Kristaus Gimimo bazilika (arab. كنيسة المهد = Kristah almahan, hebr. ‏כנסיית המולד‏‎) – krikščionių bazilika, stovinti Vakarų Kranto mieste Betliejuje, prie Mangero aikštės. Pastatyta 327 m., valdant imperatoriui Konstantinui I, kaip tikima, toje vietoje, kur gimęs Jėzus Kristus. Dabar bažnyčia priklauso katalikų, ir armėnų apaštališkajai bažnyčioms.

Istorija

Bažnyčia pastatyta virš vietos, vadinamos Grota, kur, kaip manoma, gimė Jėzus Kristus. Pasakojama, kad 135 m. imperatorius Adrianas toje vietoje buvo pastatęs šventyklą Adoniui. Tiesa, kita nuomonė yra ta, kad Kristaus šventvietė atsiradusi buvusioje Adonio-Tamuzo garbinimo vietoje. Pirmą bazilika čia pradėta statyti 327 m. Romos imperatoriaus Konstantino I motinos Šv. Elenos iniciatyva. Statybas prižiūrėjo Jeruzalės vyskupas . Bazilika pastatyta 333 m. Šią pirmąją šventovę sudarė aštuonkampė aplink spėjamą gimimo vietą, 45 m × 28 m ir forkortas. Bazilika 529 ar 556 m. buvo sugriauta per žydų–samariečių karus.

562 m. Kristaus Gimimo baziliką dabartiniu pavidalu atstatė Bizantijos imperatorius Justinianas I. Pasakojama, kad 614 m. kraštą siaubęs persų karžygys Šarbarazas įėjęs į šventyklą buvo pakerėtas Trijų Karalių persiškais rūbais paveikslo, ir paliko bažnyčią stovėti. Bažnyčią vėliau remontavo kryžininkai, joje buvo karūnuotas pirmasis Jeruzalės karalius Balduinas I. Iki 1169 m. kryžininkai bažnyčią plėtė ir puošė. 1244 m. ją nuniokojo turkai. 1480 m. jungtinėmis Burgundijos, Venecijos ir Anglijos pastangomis bazilika buvo atstatyta.

Bazilika nukentėjo per 1834 ir 1837 m. žemės drebėjimus. XIX a. bažnyčia ne kartą plėšta ir niokota. 1851 m. Napoleonui užkariavus Palestiną iš Osmanų, Rusija pareiškė pretenzijas dėl šventyklos atitekimo prancūzams. Tai sukėlė nesantaiką tarp rusų ir osmanų ir buvo viena iš priežasčių, paskatinusių Krymo karą. XX a. bažnyčia buvo suremontuota.

2002 m., Antrosios intifados metu, 50 palestiniečių, persekiojamų Izraelio armijos, užsibarikadavo bažnyčioje, paėmė įkaitais vienuolius ir kitus čia buvusius palestiniečius. Žydai į pastatą laužtis nedrįso. Po 39 dienų trukusios apgulties sudaryta taika su pagrobėjais.

Architektūra

Dabartinė Kristaus Gimimo bazilika sudaryta iš šių dalių:

Kristaus Gimimo grota – urvas, esantis po bazilika, kur, tikima, gimė Jėzus. Tikslią gimimo vietą žymi altorius su 14-kampe žvaigžde, apsupta žvakių, ant marmurinių grindų. Šis altorius armėniškų bruožų. Greta yra katalikiškas altorius su Marijos, laikančios kūdikį, skulptūra.
Bazilika – valdoma graikų stačiatikių Jeruzalės patriarchato. Ji yra klasikinės romėniškos bazilikos bruožų: sudaryta iš penkių navų, atskirtų korintiškomis kolonomis, ir apsidės rytuose. Sienas dengia gerokai sunykusios auksinės mozaikos. Į baziliką patenkama labai žemomis durimis, vadinamomis „kuklumo durimis“. Grindis dengusių romėniškų mozaikų neišlikę, išskyrus plotą, dengiamą grindų durų. Baziliką puošia ikonostasas ir gausybė puošnių žibintų. Iš bazilikos laiptai veda į grotą.
Greta bazilikos prisišliejusi neogotikinė katalikų Šv. Kotrynos bažnyčia, priklausanti Jeruzalės lotynų patriarchatui. Bažnyčią puošia lenkų skulptoriaus Czesław Dźwigaj bareljefas, vaizduojantis Jesės medį. Jį bažnyčiai 2009 m. padovanojo besilankęs popiežius Benediktas XVI.
Bazilikos požemyje yra ~420 m. mirusios romėnų šventosios kapas.

2012 m. Kristaus Gimimo bazilika įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (pirmasis ten įrašytas Palestinos objektas). Ji yra ir objektų pavojuje sąraše dėl vandens jai daromos žalos.

Ikonostasas
Romėniškos grindų mozaikos
Katalikų grota
Centrinė bazilikos nava
Šv. Kotrynos bažnyčia