Algirdas TarvydasAlgirdas TarvydasGimė 1940 m gruodžio 13 d 83 metai KaunasTautybė lietuvisTėvas Antanas Tarvydas 1903 1

Algirdas Tarvydas

Algirdas Tarvydas
Gimė	1940 m. gruodžio 13 d. (83 metai) Kaunas
Tautybė	lietuvis
Tėvas	Antanas Tarvydas (1903–1977)
Motina	Adelė Lamauskaitė
Sutuoktinis (-ė)	Janina
Vaikai	Birutė

Veikla	kinas
Pareigos	kino režisierius

Alma mater	Kinematografijos instituto Operatorių fakultetas (Maskva)
Žinomas (-a) už	dokumentika

Žymūs apdovanojimai
Lietuvos Kultūros ministerijos aukso garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2016)

Algirdas Tarvydas (g. 1940 m. gruodžio 13 d. Kaune) – kino režisierius, scenarijų autorius, operatorius, prodiuseris ir fotografas.

Biografija

A. Tarvydas gimė 1940 m. Kaune. Lietuvos fotomenininkų sąjungos (nuo 1970 m.), Lietuvos kinematografininkų sąjungos (nuo 1977 m.) narys. Apdovanotas (LAC) apdovanojimu „Ąžuolas 2018“ už kūrybinius gyvenimo pasiekimus (2018) Nufilmavo daugiau kaip 500 kino žurnalų „Tarybų Lietuva“ ir „Lietuvos kronika“ siužetų, 40 kino žurnalų, sukūrė 26 autorinius kino žurnalus (buvo jų režisierius, operatorius, scenaristas, 1968–2001). Kaip operatorius nufilmavo 41 dokumentinį filmą Išleido autorinę fotografijų knygą “Lietuviško kino veidai“.

Dokumentinis Algirdo Tarvydo filmas apie Europos parko kūrimą „Europos parkas. Pradžia“ rodytas oficialioje Jungtinėje Karalystėse festivalių „Aesthetica“ .

Filmografija

Režisūra, scenarijus, operatorius

„Europos parkas. Pradžia“ (Nespalvotoje kino juostoje užfiksuoti kadrai atskleidžia Europos parko kūrimo pradžią bei eigą, jo kūrėją Gintarą Karosą, o kartu – ir svarbiausius atgimstančios Lietuvos įvykius.) 2017 m.
„Gyvenimas su muzika“(apie kompozitorių dirigentą Juozą Karosą), 2017 m.
„Alė Rūta. Ilgesys“ (apie JAV lietuvių visuomenės veikėją, rašytoją, poetę), 2016 m.
„Gyvenimas tarp žiedų“ (apie poetą Marcelijų Martinaitį). 2016 m.
„Skirmantas Valiulis. Laiko labirintuose“ (apie kino kritiką Skirmantą Valiulį). 2016 m.
„Zigmas Zinkevičius. Pamilęs lietuvių kalbą“ (apie lietuvių kalbos istoriką, 2015)
„Dangaus sodai“ (apie šiaudinių sodų tautodailę, 2014)
„Vidinės laisvės link“ (apie tapytoją G.Vitartaitę, 2013)
„Kūrybos mįslė“ (apie skulptorę D.Matulaitę, 2012)
„Gediminas Ilgūnas. Nesugalvotas gyvenimas“ (apie rašytoją, keliautoją, 2011)
„Man tapyba – visas gyvenimas“ (apie tapytoją M.Bičiūnienę, 2011)
„Akademikas Vladimiras Toporovas. Lietuviai laike ir erdvėje“ (apie mokslininką, 2010)
„Kūrybos erdvė“ (apie dailininką A.Stasiulevičių, 2009)
„Nidos ekspresija“ (apie tarptaut. Nidos tapybos plenerą, 2008),
„Prikelti laiką“ (apie Lietuvos nacionalinio muziejaus restauratorius, 2006)
„Visos mintys iš vienos galvos“ (apie kino režisierių, operatorių P.Abukevičių, 2005)
„Mūsų žemė“ (Lietuvos žemės ūkio istorija, 2004)
„Norbertas Vėlius. Čia ir ten“ (apie mitologą Norbertą Vėlių, 2003)
„Laimonas Noreika“ (apie aktorių Laimoną Noreiką, 2002),
„Žolės prakalbėjimas“ (apie poetą M.Martinaitį, 2001)
„Savo praeities beieškant“ (apie kino operatorių S.Vainalavičių, 2000),
„Elektrėnai“ (Elektrėnų ir elektrinės statybos istorija, 2000)
„Jurgis Dovydaitis. Palikimas“ (apie tautosakos rinkėją Jurgį Dovydaitį, 1998)
„Bernardas Brazdžionis. Sugrįžimas“ (apie poeto atvykimą į Lietuvą iš JAV, 1997)
„Nėra pasaulyje mieliau kaip Lietuvoj“ (apie kultūros mecenatą Antaną Mikalajūną, 1995)
„Gariūnų vyrai“ (apie prekybą naudotais automobiliais iš Vakarų Europos, 1995)
„Žmonės ir žemė“ (apie Ukmergės r., 1993),
„Monika Bičiūnienė“ (apie tautodailininkę Moniką Bičiūnienę, 1995)
„Europos parkas. Žmogaus ženklai“ (apie surengtą pirmąją skulptorių kūrybinę stovyklą Europos parke, 1993)
„Pirmyn į Europą“ (apie Kauno gamyklą „Banga“, 1993)
„Kiti keliauja žvaigždynais“ (apie lietuviško kino pradininkus, 1992),
„Marija Gimbutienė“ (apie mokslininkę Mariją Gimbutienę, 1993)
„Rekrūtai“ (apie Lietuvos kareivius sovietinėje armijoje, 1990)
„Baltojo Vilniaus legenda“ (apie Vilniaus mikrorajonus – Šeškinę, Lazdynus, Justiniškes ir kt., 1990)
„Knygos ir spalvos“ (apie Kauno spaustuvę „Spindulys“, 1989)
„Mūsų metai“ (apie Vilniaus kuro aparatūros gamyklą, 1989)
„Gyventi“ (apie pirmąją širdies persodinimo operaciją Lietuvoje, 1988)
„Kieno mūsų žemė“ (apie sovietinius fermerius, 1988)

Šaltiniai

Nuorodos

[1] ttps://avaka.lt/paskelbti-lac-apdovanojimu-azuolas-2018-laureatai/

[2] ttps://kinosajunga.lt/nariai/dokumentininkai/algirdas-tarvydas

[3] ttps://lithuanianculture.lt/kulturos-naujienos/2018/11/08/a-tarvydo-dokumentinis-filmas-jk-festivalio-programoje/