Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite prašome sutvarkyti šį straipsnį Tik t

Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos .
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje .

Virginija Apanavičienė (g. 1950 m. rugsėjo 6 d. Trakų raj.) – Lietuvos muzikologė.

Biografija

1975 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją.

1975 − 1982 m. dirbo Lietuvos radijo ir televizijos Radijo laidų vaikams ir jaunimui redakcijos muzikos laidų redaktore.

Nuo 1982 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos, nuo 1992 m. Lietuvos muzikos akademijos (vėliau – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Muzikos teorijos katedros lektorė, nuo 2010 m.– docentė.

1987 −1989 m. savaitraščio „Literatūra ir menas“ Muzikos skyriaus vedėja.

1990 − 1992 m. savaitraščio „Lietuvos žinios“ redaktorė.

1992 − 1995 m. žurnalo „Visuomenė" redaktorė ir leidėja.

1993 − 1994 m. leidinio „Lietuvos darbininkas“ redaktorė, 1995 m. dienraščio „Lietuva“ Vidaus ir užsienio politikos skyriaus vedėja.

1997 m. Lietuvos muzikų draugijos žurnalo „Muzikos barai“ redaktoriaus pavaduotoja.

Knygų „Nerimo dienos“ (apie kompozitorių A. Bražinską), 1990 m., II-as leid. 2013 m., „Nuo senovės graikų iki Renesanso“ (mokomoji priemonė),1993 m., "Etninė tapatybė lietuvių akademinėje muzikoje" (monografija), 2011 m., "Etninės ir šiuolaikinės kultūros ženklai akademinėje muzikoje" (mokslo straipsnių rinkinys), 2015 m., "Muzika ir kultūra" (muzikos publicistikos straipsnių rinkinys), 2018 m., per 150 straipsnių spaudoje, per 200 radijo, TV laidų autorė, vedėja.

Jungtinių Tautų konferencijos, skirtos Tarptautiniams šeimos metams, Valeta, Malta, 1993 m.), Šiaurės forumo, Turku, Suomija, 1994 m.), IV JTO pasaulio moterų, Pekinas, Kinija,1995 m.) konferencijų,

seminarų "Europos Sąjunga – viltis ar rizika moterims?", Trepelnas, Vokietija,1995 m., "Baltijos moterys", Var Gardas, Švedija,1996m., "Moteris – vadovė", Dublinas, Airija, 1996 m.,

41 − osios JTO sesijos, skirtos Moterų statuso komisijos 50-osioms metinėms, Niujorkas, JAV,1997 m., Lietuvos moterų suvažiavimų (2001 m., 2004 m., 2008 m.) dalyvė.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose universitetuose: Seatle − "XII Baltų studijos", JAV, 1990 m.,

Daugpilyje (Latvija, 2004, 2006, 2008, 2009, 2010, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016 m.), Rezeknėje (Latvija, 2005 m.),

Kaune (VDU, 2002, 2004 m.), Klaipėdoje (KU, 2001, 2003, 2004, 2005, 2006, 2013, 2014 m.), Šiauliuose (ŠU, 2008, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2017 m.) ir skaitytų pranešimų pagrindu parengė ir išspausdino 25 mokslinius straipsnius recenzuojamuose leidiniuose „Darbai ir dienos“, „Tiltai“, „Ethnic Culture. Traditions and Inovations“, „Humanities in New Europe“, „Kultūras studijas. Cultural Studies", „Acta Humanitarica Universitatis Saulensis“ ir kt.

Publikacijos: "Visualisation and Voyeurism in Lithuanian Art Music" knygoje "Music Science Today: the Permanent and the Changeable, Daugpilis, 2017 m.;

"Отражение особенностей этнографических регионов Литвы в академической музыке литовских композиторов" knygoje „AVOTI un CILVIEKI“, Daugpilis, 2007 m.;

"Modernizmas lietuvių muzikoje: etninio ir kultūrinio tapatumo bei muzikos madų sąveika" knygoje „Rytų Europos kultūra migracijos kontekste“, 2007 m.;

"The problem of the Lithuanian Ethnicity in the Lithuanian Music of the 20th Century" knygoje "Humanities in new Europe. Culture and Identity", 2006 m.

Skaitė pranešimus: "Žiemgalos regionas akademinėje muzikoje: identifikavimo klausimai" – VI-oje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje "Regionas: istorija, kultūra, kalba", ŠU, 2017 m.;

"Metų" recepcija lietuvių akademinėje muzikoje"– tarptautinėje mokslinėje konferencijoje "Metų laikai kultūroje", ŠU, 2014 m.;

"Kvapas ir garsas postmoderniuose ir neomoderniuose muzikos kūriniuose: sinestezijos problema" – XVII tarptautinėje interdisciplininėje konferencijoje "Kvapas kultūroje", ŠU, 2013m.;

"Medžio vaizdiniai lietuvių akademinėje muzikoje: mitologijos simboliai, etninės kultūros reliktai ir buitiniai daiktai" – tarptautinėje interdisciplininėje mokslinėje konferencijoje ŠU "Medis kultūroje", 2011 m.;

"Moterų vardai lietuvių akademinėje muzikoje: mitologijos, romantizmo ir istorijos sąsajos" – tarptautinėje konferencijoje Šiaulių universitete „Vardas kultūroje“, skirtoje Lietuvos vardo tūkstantmečiui, 2009 m.;

"Symbols of notography in B. Kutavičius music: ethnic roots and contemporary interpretation" – 4 -ojoje tarptautinėje konferencijoje „Music Science Today: the Permanent and the Changeable“, 2009 m., Daugpilio universitete, Latvija;

Dalyvavo profsąjungų vadovų ETUI – REHS kursuose Stokholme, 2008 m., ETUCE HERSC posėdžiuose Briuselyje, 2017 m., taip pat rengiant Europos Sąjungos lygių galimybių, mokymosi visą gyvenimą projektus (2006-2008 ) m.

Mokslinė veikla

Tiria lietuvių akademinės ir etninės muzikos sąsajas, Lietuvos regionų (Mažosios Lietuvos, Žiemgalos), senovės baltų pasaulėžiūros atspindžius lietuvių akademinės muzikos kūriniuose. Paskelbė 25 mokslinius straipsnius Lietuvos, Latvijos mokslo spaudoje, išleido monografiją "Etninė tapatybė lietuvių akademinėje muzikoje" 2011 m., mokslo straipsnių rinkinį "Etninės ir šiuolaikinės kultūros ženklai akademinėje muzikoje", 2015 m.

Bibliografija

Muzika ir kultūra. Straipsnių rinkinys. Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2018 m.
Etninės ir šiuolaikinės kultūros ženklai akademinėje muzikoje. Mokslo straipsnių rinkinys. Lietuvos

edukologijos universiteto leidykla, 2015 m.

Etninė tapatybė lietuvių akademinėje muzikoje. Monografija. Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2011 m.

Nuo senovės graikų iki Renesanso. Muzikos kalbos apžvalga (mokymo priemonė). "Visuomenės" žurnalo redakcija, 1993 m.

Virginija Kligytė. Nerimo dienos. Trys kompozitoriaus Algimanto Bražinsko gyvenimo dienos. Meninė apybraiža. Leidykla "Muzika" 1990 m.; II pataisytas ir papildytas leidimas, leidykla "Edukologija", 2013 m.

Šaltiniai

1. Ona Juozapaitienė. Muzikos enciklopedija, II t. Vilnius:, Lietuvos muzikos akademija; Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003 m. T. II: I-N., 176 psl.; Visuotinė lietuvių enciklopedija, papildymai A-Ž, 2015 m., 18 psl.

2. Kas yra kas. Lietuvos moterys. Bendras "Kas yra kas" redakcijos ir Moterų informacijos centro projektas, Kaunas: UAB "Neolitas", 2007 m., 24 psl.