Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

66°41′36″ š. pl. 82°15′16″ r. ilg. / 66.69333°š. pl. 82.25444°r. ilg. / 66.69333; 82.25444

Mangazėja (rus. Мангазея) – buvęs rusų miestas šiaurės vakarų Sibire, prie Tazo upės (dabartinė Jamalo nencų autonominė apygarda, Tazo rajonas), prie tuometinio Mangazėjos jūrų kelio (nuo Šiaurinės Dvinos iki Turuchano).

Minėtu jūrų keliu XVI a. keliaudavo pomorai. Mangazėja įkurta 1601–1603 m. Tobolo šaulių ir kazokų. Statybos vykdytos 300 km aukštyn nuo žiočių, dešiniajame Tazo upės krante. Miestas turėjo 4 sienas, 5 bokštus ir greit tapo svarbiu prekybiniu centru. Iš čia buvo prekiaujama kailiais, vėplių iltimis su norvegų, danų, anglų pirkliais. 1619 m. Rusijos valdžia griežtai uždraudė prekybą per Mangazėją bijodama Europos kompanijų įsigalėjimo Sibire. Gyventojai toliau prekiavo kailiais su vietiniais gyventojais, vertėsi žvejyba, medžiokle, amatais, laivų statyba.

1619 m. miestą nusiaubė gaisras, daug gyventojų išsikėlė dėl sudėtingų gyvenimo sąlygų ir kailinių žvėrelių stygiaus. 1642 m. miestą vėl nuniokojo gaisras, o 1662 m. buvo galutinai apleistas. Mangazėjos įgula persikėlė į Turuchano žiemavietę, kur vėliau įkurta Naujoji Mangazėja (dab. Turuchanskas).

Archeologiniai tyrimai parodė, kad mieste stovėjo kremlius su dvaru, cerkve, sueigų namu, kalėjimu, buvo , kur stovėjo viešbutis, muitinė, pirklių namai, 3 cerkvės, laikrodžio bokštas, toliau buvo 80-100 gyvenamųjų namų, amatininkų dirbtuvės, kalvės ir kt.