Leišmaniozė

Leišmaniozė
Odos leišmaniozė su opa ant suaugusio Centrinės Amerikos gyventojo rankos
ICD-10	B55
ICD-9	085
LigųDB	3266

Leišmaniozė, kartais vadinama leišmaniaze – tai parazitinė liga, sukeliama (Leishmania) genties parazitinių pirmuonių, kuriais užsikrečiama įgėlus tam tikrų rūšių pošeimio moskitams (smėlinėms muselėms). Liga gali pasireikšti trimis formomis: kaip odos, odos ir gleivinių bei (pastaroji dar vadinama visceraline leišmanioze, tropine splenomegalija, Kala-azar – juodąja karštine arba Dumdumo karštine). Sergant odos leišmanioze išopėja oda, sergant odos ir gleivinių – oda, burna ir nosis, o sergant pačia sunkiausia, vidaus organų leišmanioze, liga prasideda odos opomis, paskui ligonis ima karščiuoti, sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių skaičius ir padidėja blužnis bei kepenys.

Priežastys ir diagnozė

Žmonėms infekciją gali sukelti daugiau nei 20 Leishmania genčių parazitai. Rizikos veiksniai: skurdas, (išsekimas dėl badavimo), (miškų naikinimas), urbanizacija ir kt. Visų trijų formų ligą galima diagnozuoti stebint parazitus mikroskopu. Papildoma vidaus organų formos ligos diagnostikos priemonė – .

Profilaktika ir gydymas

Iš dalies leišmaniozės galima išvengti miegant po tinklu, apdorotu insekticidais. Kitos priemonės – purškiamieji insekticidai, naikinantys moskitus, ir užsikrėtusiųjų gydymas, siekiant išvengti ligos plitimo. Kokio gydymo reikia, nusprendžiama atsižvelgiant į užsikrėtimo vietovę, leišmanijų gentį ir ligos formą. Vidaus organų leišmaniozė gali būti gydoma vaistais su šiomis veikliosiomis medžiagomis: kartu su preparatais ir , bei . Odos formos ligai gydyti gali būti skiriama paromomicino, arba .

Epidemiologija

Šiuo metu liga užsikrėtę apie 12 milijonų žmonių maždaug 98 kraštuose. Kasmet nustatoma apie 2 milijonus naujų atvejų, o 20–50 tūkstančių žmonių per metus nuo šios ligos miršta. Azijos, Afrikos, Pietų bei Centrinės Amerikų bei Pietų Europos regionuose, kur liga pasitaiko dažnai, gyvena maždaug 200 milijonų žmonių.Pasaulio sveikatos organizacija gavo nuolaidų tam tikriems medikamentams, skirtiems šiai ligai gydyti. Liga gali susirgti įvairūs kiti gyvūnai, įskaitant ir graužikus.

Šaltiniai

1. „Leishmaniasis Fact sheet N°375“. World Health Organization. 2014 m. sausio mėn. Nuoroda tikrinta 17 February 2014.
2. Barrett, MP; Croft, SL (2012). „Management of trypanosomiasis and leishmaniasis“. British medical bulletin. 104: 175–96. doi:10.1093/bmb/lds031. PMC 3530408. PMID 23137768.
3. Sundar, S; Chakravarty, J (Jan 2013). „Leishmaniasis: an update of current pharmacotherapy“. Expert opinion on pharmacotherapy. 14 (1): 53–63. doi:10.1517/14656566.2013.755515. PMID 23256501.
4. Dorlo, TP; Balasegaram, M; Beijnen, JH; de Vries, PJ (Nov 2012). „Miltefosine: a review of its pharmacology and therapeutic efficacy in the treatment of leishmaniasis“. The Journal of antimicrobial chemotherapy. 67 (11): 2576–97. doi:10.1093/jac/dks275. PMID 22833634.
5. Minodier, P; Parola, P (2007 m. gegužės mėn.). „Cutaneous leishmaniasis treatment“. Travel medicine and infectious disease. 5 (3): 150–8. doi:10.1016/j.tmaid.2006.09.004. PMID 17448941.
6. „Leishmaniasis Magnitude of the problem“. World Health Organization. Nuoroda tikrinta 17 February 2014.
7. Lozano, R (Dec 15, 2012). „Global and regional mortality from 235 causes of death for 20 age groups in 1990 and 2010: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2010“. Lancet. 380 (9859): 2095–128. doi:10.1016/S0140-6736(12)61728-0. PMID 23245604.
8. Ejazi, SA; Ali, N (Jan 2013). „Developments in diagnosis and treatment of visceral leishmaniasis during the last decade and future prospects“. Expert review of anti-infective therapy. 11 (1): 79–98. doi:10.1586/eri.12.148. PMID 23428104.