Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Jurijus Knorozovas

Jurijus Knorozovas 1971 m.
Gimė	1922 m. lapkričio 19 d. Charkivas, Ukrainos TSR
Mirė	1999 m. kovo 31 d. (76 metai) Sankt Peterburgas, Rusija

Veikla	mokslininkas, epigrafas
Sritis	majų raštas, Senovės Amerikos istorija, kalbotyra
Organizacijos	Miklucho–Maklajaus etnologijos ir antropologijos institutas

Išsilavinimas	profesorius
Alma mater	Maskvos valstybinis universitetas
Žymūs studentai
Žinomas (-a) už	majų rašto iššifravimas

Žymūs apdovanojimai
TSRS valstybinė premija,

Jurijus Knorozovas (Юрий Валентинович Кнорозов; g. 1922 m. lapkričio 19 d. – m. 1999 m. kovo 31 d.) – rusų kalbininkas, , majanistas, pirmasis mokslininkas, iššifravęs majų rašto fonetinę prigimtį.

Gimė Pivdenne, netoli Charkivo, Ukrainos TSR, inžinieriaus šeimoje. Dar mokyklos laikais išsiskyrė savo gabumais, domėjosi ne tik mokslais, bet ir menu (grojo smuiku, rašė eiles, piešė, fotografavo). Mokėsi Charkivo universiteto istorijos fakultete, bet 1940 m. išvyko į Maskvą, kur pradėjo egiptologijos studijas Maskvos valstybiniame universitete. Tačiau studijas nutraukė karas, 1943 m. Knorozovas pasiųstas į frontą. Pagal plačiai paplitusią versiją, Berlyno štrumo metu jis degančioje bibliotekoje radęs labai svarbius majų kultūros veikalus – „Pranešimus apie įvykius Jukatane“ ir „Kodeksų rinkinį“. Vėliau Knorozovas šį faktą paneigė, ir sakė bibliotekoje knygas radęs tiesiog sukrautas į dėžes.

1945 m. Jurijus Knorozovas grįžo į Maskvą, tęsė egiptologijos studijas, vėliau mokėsi sinologijos, susidomėjo , ypač hieroglifais. Vėliau tapo Miklucho–Maklajaus etnologijos ir antropologijos instituto darbuotoju, dalyvavo etnografinėje ekspedicijoje Chorezme.

1947 m. Knorozovas pateikė mokslinį darbą apie de Landos majų raidyną. 1952 m. parašė mokslinį darbą, kuriame pateikė pastebėjimus, kad senosios rašto sistemos, tokios kaip egiptiečių ir šumerų, nors pradžioje laikytos ar visiškai , vėliau rastos turinčios fonetinių elementų. Knorozovas iškėlė hipotezę, kad majų raštas, iki tol laikytas tik simbolių visuma, išties gali turėti fonetinę reikšmę (t. y., vaizduoti ne (tik) idėjas, bet garsus). Jis, remdamasis de Landos perraša, pateikė versiją, kad majų raštas yra skiemeninis bei įrodė priebalsių-balsių santykio atvaizdavimą šiame rašte.

To meto Vakarų majanistai, kurių autoritetas buvo , atmetė Knorozovo versiją ir toliau teigė, kad majų raštas yra ideografinis. Be to, dėl TSRS mokslo darbuose privalomojo marksistinio-lenininstinio turinio, į rusų mokslininko darbą buvo žiūrima kaip į propagandinį veikalą.

1963 m. Jurijus Knorozovas išleido monografiją „Majų indėnų raštas“, o 1975 m. – majų hieroglifų rankraščių vertimus. Jo idėjos Vakaruose susilaukė vis didesnio palaikymo, jas skleidė ir rusų kilmės JAV majanistė . Knorozovo fonetinio rašto šalininkais tapo ir . Jie turėjo galimybę lankyti majų archeologines vietoves ir, pasiremdami naujais atrastais įrašais, plėtoti fonetinio rašto šifravimą.

Tik 1990 m., subyrėjus TSRS, Jurijus Knorozovas įgijo galimybę nuvykti į majų miestus Gvatemaloje ir Meksikoje, buvo asmeniškai pakviestas ir apdovanotas tuometinio Gvatemalos prezidento . Jis taip pat apdovanotas Meksikos „“ – aukščiausiu ne Meksikos piliečiams suteikiamu apdovanojimu.

Be majų rašto tyrimų, Jurijus Knorozovas taip pat parašė veikalų semiotikos, Senovės Amerikos istorijos, archeologijos, minčių prigimties tematika. Iškėlė versiją apie , legendinės actekų tėvynės, lokalizaciją JAV teritorijoje.

Mirė dėl pneumonijos 1999 m. Sankt Peterburge, likus kelioms dienoms iki jam turėjo būti įteiktas Harvardo universiteto apdovanojimas.