Šaltupės–Pivonijos miškai

55°12′10″ š. pl. 24°43′17″ r. ilg. / 55.20278°š. pl. 24.72139°r. ilg. / 55.20278; 24.72139

Pivonijos mišką kertantis kelias KK231

Šaltupės–Pivonijos miškai – miškų masyvas vidurio Lietuvoje, Ukmergės rajone, į pietus nuo Ukmergės, driekiasi pagal kairįjį Šventosios krantą. Priklauso Ukmergės miškų urėdijai, Pašilės girininkijai. Apima 27,0 km² plotą.

Šaltupės–Pivonijos miškų masyvą sudaro Šaltupės, Bugenėlių, Lobų (Lokės), Pivonijos, Vytinėlės miškai. Būdingas banguotas, vietomis kalvotas paviršius. Vyrauja jauriniai silpnai nujaurėję smėliai bei velėniniai jauriniai priesmėliai. Miškais teka Šventosios intakai – Žirnaja, Sugeda, , , , Vajų upelis.

Žydų atminimo paminklas

Pašilės girininkijos stendas

Medynai:

• pušynai: 53 %
• ąžuolynai: 14 %
• eglynai: 10 %
• baltalksnynai: 7 %
• uosynai: 6 %
• beržynai: 5 %
• drebulynai: 3 %
• juodalksnynai: 2 %

Jaunuolynai sudaro 30 % medynų, pusamžiai medžiai 45 %, pribręstantys 14 %, brandūs 11 %.

Šaltupės–Pivonijos miškuose gyvena šernai, briedžiai, stirnos, kiškiai, kiaunės, lapės, voverės, barsukai, bebrai, ūdros, ondatros, jerubės, slankos, vandens ir plėšrieji paukščiai. Miškuose yra paminklų: Šaltupės miške (67 kvartale) – Moko akmuo, Pivonijos miške (50 kvartale) – Vaitkuškio piliakalnis ir (35 kvartale) – II pasaulinio karo aukų kapai. Miške esanti Šventosios pakrantė patenka į Šventosios ichtiologinį draustinį, Šaltupės miškas siekia Žuvintės kraštovaizdžio draustinį.

Miškus kerta keliai  231  Vytinė–Vaitkuškis–Ukmergė ,  115  Ukmergė–Molėtai , pakraščiu eina greitkelis  A2  Vilnius–Panevėžys . Prie miškų įsikūrusios gyvenvietės: Ukmergė, Antakalnis I, Varinė, Burtkaimis, Bugeniai, Kopūstėliai, Smilgiai, Sukiniai.

Šaltiniai

1. Šaltupės–Pivonijos miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 155