Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Grenlandijos ledo skydas – neaprėpiami ledo plotai, dengiantys 1,71 mln. km² Grenlandijos ploto (apie 80 % salos teritorijos). Tai antrasis pagal dydį ledo skydas pasaulyje, plotu nusileidžiantis tik .

Grenlandijos žemėlapis su pažymėtu ledo storiu. Tašku pažymėta vieta, kurioje Grenlandijos ledo skydo projekto metu paimtas 3 km ilgio ledo kernas.

Geografinė charakteristika

Ledo skydo ilgis nuo šiaurinio iki pietinio taško yra 2 400 km, o didžiausias plotis ties 77° šiaurės platumos – 1 100 km. Vidutinis skydo aukštis virš jūros lygio yra 2 135 m. Vyraujantis storis – apie 2 km, nors storiausiose vietose siekia ir 3 km. Ties 63° – 65° lygiagrete jis siekia beveik 3 000 m, o ties 72° šiaurės platumos – apie 3 290 m. Šios keteros yra nutolusios į rytus nuo salos centro. Ledo skydas beveik nesiekia jūros (išskyrus Melvilio įlankoje į pietryčius nuo , iš kur ir atplaukia dauguma ledkalnių), todėl didelių ledo šelfų nėra.

Grenlandijos ledo skydas – ne vienintelis įšalas, kaustantis salą. Pavieniai ledynai pakrantėse dengia apie 76 000–100 000 km² plotą.

Kai kurie mokslininkai mano, kad visuotinis atšilimas gali sukelti staigų ledo skydo tirpimą. Anot jų, ledai ištirptų per maždaug porą šimtų metų. Jei visi 2,85 mln. km³ ledo ištirptų, pasaulinis jūros lygis pakiltų 7,2 m. Tai paskandintų daugelį pasaulio uostų, taip pat ir tokius salynus kaip Tuvalu ar Maldyvai, kurių aukščiausi taškai neviršija 7,2 m virš jūros lygio.

Šiuo metu ledo skyde esančio ledo amžius yra ne mažiau nei 110 000 m. Spėjama, kad skydas pradėjo formuotis vėlyvajame pliocene arba ankstyvajame pleistocene, pradėjus jungtis pavieniams ledynams.

Milžiniška ledo masė suslėgė centrinę Grenlandijos dalį, todėl salos vidurys yra beveik jūros lygyje. Visgi pakrantėse yra nemažai kalnų, kurie riboja ledo skydą. Tad jeigu ledas ištirptų, Grenlandija greičiausiai taptų salynu, nes dalis jos teritorijos būtų užlieta vandeniu bent jau tol, kol dėl izostazijos tos teritorijos vėl iškiltų virš jūros lygio.

Ledo skyde temperatūra yra žemesnė, nei kitur Grenlandijoje. Šiaurinėje skydo dalyje temperatūra vidutiniškai nukrinta iki -31 °C, o pietinėje dalyje – iki maždaug -20 °C.

Žiemą ledo skydas įgyja įspūdingą mėlynos arba žalios spalvos atspalvį. Vasarą ledui tirpstant paviršiuje susidaro oro tarpai, dėl kurių ledas atrodo baltas.

Istorijos saugotojas

Ledo skydą sudaro daugybė suspaustų sniego sluoksnių, kurių amžius siekia daugiau nei 110 000 metų. Šiuose sluoksniuose slypi informacija apie daugybės metų klimato sąlygas. Per pastaruosius kelis dešimtmečius mokslininkai išgręžė daug ledo kernų, iš kurių gavo informaciją apie tam tikrais laikotarpiais vyravusias temperatūras, kritulius, cheminę žemesniųjų atmosferos sluoksnių sudėtį, ugnikalnių išsiveržimus, saulės aktyvumą, miškų gaisrus ir pan. Tokiu būdu mokslininkai išgauna gerokai didesnį kiekį informacijos, nei iš miedžio rievių ar uolienų.

1 837 m ilgio ledo kernas, išgręžtas antrojo Grenlandijos ledo skydo projekto metu. Aiškiai matomi kasmetiniai suslėgto ledo sluoksniai.

Tirpstantis ledo skydas

Grenlandijos ledo skydą stipriai įtakoja visuotinis atšilimas. Per pastaruosius kelerius metus ledo skydas tirpsta rekordiškai greitai, o tai įtakoja pasaulinio jūros lygio kilimą ir ateityje galimus vandenynų srovių krypčių pasikeitimus. Nuo 1979 m., kuomet pradėti stebėjimai, iki 2002 m. tirpstančios ledo skydo dalies dydis išaugo 16 %. Didėja ir ledyninių žemės drebėjimų skaičius – nuo 1993 iki 2005 m. jų skaičius sparčiai išaugo. 2006 m. nustatyta, kad Grenlandijos ledo skydas tirpsta 239 km³ per metus greičiu. Visgi mokslininkai pastebėjo, kad apie 75 % ledo išlieka Grenlandijoje, nes ištirpęs vanduo sudaro pavienius pakrančių ledynus.

Jei ledo skydas, kurio tūris 2,85 mln. km³, ištirptų, pasaulinis jūros lygis pakiltų 7,2 m. Dėl to būtų užlieti dauguma didžiųjų pasaulio pakrančių miestų. Pastaruoju metu mokslininkai vis labiau baiminasi, jog dėl visuotinio atšilimo Grenlandijos ledo skydo tirpimas gali pasiekti tašką, kuomet procesas taptų nebesustabdomu. Kaip greitai ištirptų ledai kol kas nėra žinoma. Spėjama, jog vidutinė Grenlandijos temperatūra per šį šimtmetį pakils 3 °C. Jeigu tokia tendencija išliktų, vandens lygis pasaulyje per tūkstantį metų pakiltų 1 m.

Kai kurie mokslininkai mano, jog ši teorija yra itin optimistinė. Anot jų, temperatūros kilimo ir vandens lygio kitimo sąryšis nebūtinai bus susietas tiesine priklausomybe. Amerikiečių mokslininkas mano, jog dėl grįžtamojo ryšio ši priklausomybė gali tapti netiesine jau gana greitai.

Teritorijų plotas, kuriose vasarą ledas ir sniegas tirpsta, pastaruoju metu didėja gana greitai. Ištirpęs vanduo sunkiasi per plyšius lede ir dar labiau spartina tirpimo procesą, be to, tai dažnai įtakoja ledkalnių atskilimą. Dėl to vandenynų vanduo vis labiau pasipildo gėlu vandeniu, o tai įtakoja ir klimato kaitą visame pasaulyje.

Mokslininkai, stebintys ledo skydą per palydovus, pastebėjo, jog 2008 m. liepos 10 – 24 d. nuo Petermano ledyno Grenlandijos šiaurėje atskilo ledkalnis, kurio plotas 29 km². Paskutinį kartą nuo šio ledyno didelis ledkalnis buvo atskilęs tarp 2000 ir 2001 m. (jo plotas – 86 km²). Tarp 2001 ir 2005 m. nuo Sermeq Kujalleq ledyno atskilo net 94 km² dydžio ledkalnis.

Vikiteka: Grenlandijos ledynai – vaizdinė ir garsinė medžiaga