Ledo kernas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Ledo kernas – iš ledyno imamas cilindro formos mėginys. Formuojantis ledynui, jame susidaro oro ertmės, pagal kurių sudėtį, ypač vandenilio bei deguonies izotopų buvimą, vėliau galima spręsti apie klimatą laikotarpio, kurio metu tos ertmės susiformavo.

Ledo šerdis

Kadangi vandens molekulės, sudarytos iš sunkesnių izotopų, turi žemesnį garų slėgį, temperatūrai nukritus jos kondensuojasi greičiau nei vandens molekulės su įprastais vandenilio ir deguonies izotopais. Pagal sunkesnių izotopų santykinę koncentraciją ledo oro ertmėse galima nustatyti, kokia buvo temperatūra konkrečių molekulių kondensavimosi metu, dėl to ledo šerdys naudojamos praeities pasaulinės vidutinės temperatūros nustatymui.

Oro ertmėse lede taip pat gali būti matuojamos ir kitų atmosferos dujų koncentracijos, įskaitant šiltnamio dujas anglies dioksidą, metaną, azoto suboksidą. Oro tarpuose taip pat galima rasti ir aerozolių, atsirandančių atmosferoje dideliais kiekiais per ugnikalnių išsiveržimus.

Paprastai ledo kernas imama iš ledo dangos, dažniausiai iš poliarinių Antarktidos, Grenlandijos ledo skydų, kitose vietose iš kalnų ledynų. Kadangi ledynai formuojasi palaipsniui ant apatinių sniego sluoksnių kaupiantis viršutiniams, vertikaliai ištrauktame pavyzdyje yra per daug metų susikaupusio ledo sluoksniai.

Ledo kernas duoda labai daug klimato informacijos. Medžiagos, buvusios sniege formuojantis ledui – vėjo perneštos dulkės, pelenai, atmosferos dujų burbulai, radioaktyvios medžiagos, jame ir lieka. Galima išskirti labai didelius globalius procesus ir reiškinius, intensyvius vulkanų išsiveržimus. Išsiveržus dideliam ugnikalniui, vulkaniniai pelenai pasklinda po visą pasaulį ir nusėda plonu sluoksniu. Ledo kerne šį sluoksnį galima atsekti ir palyginti su kitame ledyne išgautu kernu. Taip sugretinami vienalaikiai reiškiniai.

Šis metodas yra pranašesnis už dendrochronologiją ar sluoksnių tyrimus tuo, kad pateikia daugiau informacijos, leidžiančios įvertinti temperatūrą, vandenynų tūrį, kritulius, apatinės atmosferos sudėtį ir chemines reakcijas, ugnikalnių išsiveržimus, saulės aktyvumo kaitą, jūros paviršiaus produktyvumą, dykumų mastus ir miškų gaisrus.

Duomenų laikotarpis priklauso nuo ledo kerno dydžio (gilumo) ir gali būti nuo kelerių metų iki 800 000 metų. Konkretaus laikotarpio tikslumas (kokį trumpiausią laiko tarpą atitinka informacija) priklauso nuo metinių sniego kritulių kiekio, ir mažėja link senesnių laikotarpių (giliau lede), nes ledas apatiniuose sluoksniuose suslegiamas ant viršaus gulančių sluoksnių. Viršutiniai ledo kerno sluoksniai sutampa su vieneriais metais, o kartais sezonais; giliau lede sluoksnių metų tikslumu negalima atskirti.