Auksūdžio III kapinynas

Auksūdžio III kapinynas
Kapinyno-kapinių vaizdas iš vakarų pusės
Auksūdžio III kapinynas
Koordinatės	56°02′57″š. pl. 21°17′29″r. ilg. / 56.049128°š. pl. 21.29147°r. ilg. / 56.049128; 21.29147
Vieta	Kretingos rajonas
Seniūnija	Darbėnų seniūnija
Plotas	0,28 ha
Naudotas	XVI - XVIII a.
Žvalgytas	1979, 1982, 1992
Tirtas	1979, 2004 m.

Auksūdžio III kapinynas, vadinamas Senkapiais, Kapeliais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 16201; senas registro kodas – A1860; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV2032) – kapinynas–ankstyvosios kaimo kapinės Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Auksūdžio kaime, Darbos upelio kairiajame krante.

Istorija

Kapinės įrengtos apie XVI a. Veikė iki XVIII a. vidurio. Vietos gyventojų vadinamos Senkapiais, Kapeliais. I-jo pasaulinio karo metais apardytos kasant duobes slėptuvėms, o tarpukariu buvo paverstos dirbamu lauku. Didžioji kapinių dalis sunaikinta 1978–1979 m. eksploatuojant žvyro karjerą. Kasant žvyrą buvo randama žmonių griaučių su žalvarinėmis ir geležinėmis įkapėmis, monetomis. Visi mirusieji laidoti galvomis į vakarus.

Tyrimai

1979 ir 1982 m. kapines žvalgė Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba, o 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras.

1979 m. kapus kasinėjo vietos gyventojas Kostas Grabys su pusbroliu Povilu Anužiu iš Vilniaus. P. Anužio kolekcijoje buvo saugomas II-jo tūkst. vidurio geležinis peilis, kaulinė ir žalvarinė adatinės, 2 amuletai, 2 žalvariniai auskarai, 3 žalvarinės pasaginės segės, 8 žiedai, karolis, 3 sagtelės, apie 10 varinių XVI a. monetų, kurios rastos kapuose po kelias įdėtos į odinius maišelius-pinigines.

1979 m. rudenį kapines tyrė Ignas Jablonskis ir Donatas Butkus (Kretingos muziejus), kurie ištyrė kelis suardytus kapus ir aptiko 2 geležinius peilius, peilio geležtės smaigalį, 5 kaltines vinis, sagtį, sagtelę, 2 žalvarinius žiedus praplatinta ir ornamentuota viršutine dalimi, odinio diržo fragmentų, puoštų geometrinio motyvo ornamentais, sudarytais iš smulkių žalvarinių kniedžių, 3 lietuviškus grašius, kurių vienas datuojamas 1501 m.

2004 m. Julius Kanarskas ištyrė 54,35 m² dydžio plotą, kuriame aptiko 1 dvigubą griautinį kapą ir 10 radinių. Kapo duobė pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 2,23 m ilgio, 83-90 cm pločio, nežymiai suapvalintais kampais. Joje buvo palaidoti 30-40 metų vyras ir 25-35 metų moteris, paguldyti į vieną karstą, sukaltą kaltinėmis vinimis. Abu gulėjo aukštielninki, galvomis atsukti į šiaurės vakarus. Vyro kairė ranka buvusi užkišta už nugaros, kojos ištiestos, o moters kojos – sukryžiuotos.

Kapinyno teritorijoje ir aplinkoje aptiktos duobės, kuriose XX a. pirmoje pusėje buvę užkasti žemdirbystei trukdę akmenys.

1987 m. kapinės paskelbtos vietinės reikšmės archeologiniu paminklu (AV2032), 2005 m. – valstybės saugoma kultūros vertybe (A1860).

Datuojamos XVI – XVIII a.

Šaltiniai

1. Bronius Dakanis. Auksūdžio archeologijos paminklai. – Švyturys (Kretinga), 1992, spalio 10, p. 3
2. Julius Kanarskas. Auksūdžio senkapis III. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais. Vilnius, 2006, p. 120–122

• Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1993, p. 76

Nuorodos

• Kultūros vertybių registras. Auksūdžio kapinynas III
• Auksūdžio III kapinyno tyrinėjimai 2004 m.