Abu Huraira

Abu Huraira
Abu Hurairos vardo kaligrafija
Gimė	apie 599–603 m. Tihama
Mirė	681 m. Medina
Religija	islamas
Veikla	islamo veikėjas

Abu Huraira (arab. أبو هريرة = Abū Huraira, apie 599–603 – 681 m.) – VII a. Mahometo bendražygis (sahabas), padiktavęs ar jo autorystei priskiriama daugiausiai hadisų.

Biografija

Abd al Šamsas ibn Sakhras gimė 599–603 m. laikotarpyje Bahoje (Jemenas). Jis buvo kilęs iš Dausių genties. Vaikystėje jis buvo pramintas Abu Huraira, kas reiškia „kačiukų tėvas“, dėl jo globotų kačių. Islamą priėmė atsivertus genties vadui Tufailui ibn Amrui. Jis lydėjo vadą į Meką susitikti su Mahometu ir ten vietoj pagoniško Abd al Šamso („saulės tarnas“) jam buvo suteikta islamiškas Abdur Rahmano („gailestingojo tarnas“) vardas. Po septynerių metų jis prisijungė prie musulmonų bendruomenės Medinoje, kur patyrė badą ir skurdą. Pasak tradicijos, jo motina įnirtingai priešinosi atsivertimui į islamą ir priėmė islamą tik tuomet, kai dėl jos atsivertimo pasimeldė Mahometas. Pasak tradicijos, Abu Huraira apie 2–3 metus mokė Medinos gyventojus islamo, pasakojo hadisus iš Mahometo gyvenimo. Jis dalyvavo musulmonų žygiuose, matė jų pradinę ekspansiją ir jau po Mahometo mirties dalyvavo Mutos mūšyje prieš bizantiečius bei Ridos karuose.

Pasak sunitų tradicijos, Abu Huraira turėjo fenomenalią atmintį. Esą tuometinis Medinos valdytojas Marvanas liepė surašyti jo hadisus viena tema sekretoriui ir po metų apsimetė, kad rankraščiai dingo. Abu Huraira iš naujo juos padiktavo esą nesuklydęs nei viena raide. Kalifas Umaras esą priešinosi Abu Hurairos hadisų skleidimui ir grasino jam ištrėmimu, nes baiminosi, kad jo hadisai gali būti maišomi su Korano tekstu. Umaro valdymo metu viešas hadisų citavimas buvo uždraustas. Buvo kitų islamo žinovų, kurie irgi abejojo Abu Hurairos autoritetu. Umaro valdymo metu jis kurį laiką buvo paskirtas Bahreino vietininku. Po to visą laiką gyveno ir mokė Medinoje. Valdant Omejadams kurį laiką buvo paskirtas Medinos vietininku. Jis mirė 681 m. Tikima jį esant palaidotą Al Baki kapinėse prie Pranašo mečetės Medinoje. Jis padiktavo ar jo autorystei priskiriami apie 5375 hadisai, daug daugiau nei kurio kito hadisų pasakotojo, dėl to jis ypač gerbiamas tarp praktikuojančių sunitų. Ne visi šiitai pripažįsta jo hadisų autentiškumą, bet tai greičiausiai įtakota bendro šiitų sahabų patirties atmetimo.

Šaltiniai

• Cenap Çakmak. Islam: A Worldwide Encyclopedia. Vol I. ABC-CLIO, 2017, p. 34-36