Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
 | Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais. |
Badeno didžioji hercogystė (vok. Großherzogtum Baden) buvo istorinė valstybė, egzistavusi 1806–1918 m. pietvakarių Vokietijoje, dešiniajame Reino krante, istoriniame Badeno regione.
| Großherzogtum Baden Badeno didžioji hercogystė | |||||
| Vokietijos imperijos dalis (nuo 1871) | |||||
| |||||
| |||||
| Himnas Badeno himnas | |||||
 | |||||
| Sostinė | Karlsrūjė | ||||
| Valdymo forma | monarchija | ||||
| Era | Naujieji laikai | ||||
| - Įkurta | 1806 m., 1806 | ||||
| - Tapo respublika | 1918 m. | ||||
 |
|---|
| Švabijos istorija |
| Germanija: Svebai > Alemanai |
| Frankų imperija |
| Šventoji Romos imperija |
| > Hohenštaufenai |
| Reino konfederacija > Vokietijos imperija: |
| Badenas, , |
| Veimaro Respublika: |
| , , |
| Trečiasis Reichas |
| Vokietija (Badenas-Viurtembergas) |
| Svarbiausi regionai: |
| Badenas, Viurtembergas, |
Vakarinę ir pietinę sieną sudarė Reinas. Rytinėje pusėje iš trijų pusių ji supo . Šiaurėje ši valstybė ribojosi su Bavarijos karalyste ir , vakaruose Reinas Badeną skyrė nuo Bavarijos Reino Palatinato ir Elzaso (dabartinėje Prancūzijoje), pietuose ribojosi su Šveicarija, o pietryčiuose su .
Valstybės plotas buvo 15 071 km². Gyventojų buvo apie 1 mln. Apie pusę jų buvo katalikai, kiti – protestantai.
Didžiausi valstybės miestai: Karlsrūjė, Manheimas, Freiburgas, Pforcheimas, Heidelbergas, Baden-Badenas.
Istorija
Apie ankstesnę istoriją žr straipsnį Badenas
Badeno augimas
1803-6 m. po Šventosios Romos imperijos panaikinimo iki tol buvusi labai maža teritoriškai labai išsiplėtė ir tapo didžiąja hercogyste. 1803 m. hercogas Karolis Fridrychas (1738–1811 m.) prarado žemes Reino kairiajame krante, tačiau už tai Napoleonas I jam kompensavo kitomis vokiečių žemėmis ir valstybės teritorija 1803–1810 m. padidėjo nuo 700 km² iki 15 000 km², o gyventojų nuo 190 000 iki 1 000 000. Prisidėjęs prie Reino sąjungos, hercogas gavo ir didžiojo kunigaikščio titulą.
Jo vaikaitis ir įpėdinis Karolis Liudvikas (m. 1818) vedė Napoleono įdukrą Stefaniją Beauharnais ir 1815 m. prisidėjo prie Vokietijos konfederacijos, 1818 m. išleido konstituciją. Tuo metu Badeno didžiosios hercogystės teritorija sutampa su viso Badeno regiono teritorija. Tuo metu visa Švabija buvo padalinta tarp trijų didelių valstybių, iš kurių viena buvo Badenas.
Klestėjimas
metu Badenas buvo vienas iš revoliucionierių veiksmų centrų. 1849 m. tai buvo vienintelė Vokietijos valstybė trumpam tapusi respublika. Badenas dalyvavo 1870–1871 m. Prancūzijos-Prūsijos kare ir įėjo į Vokietijos imperijos sudėtį.
Pabaiga
Paskutinis didysis kunigaikštis Fridrychas II (1857–1918 m.) atsisakė sosto 1918 m. vokiečių revoliucijos metu. Badenas tapo , Vokietijos Veimaro respublikos sudėtine dalimi.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris