Preila

Preila
Vietovė prijungta prie miesto 1947 m.
Preila iš paukščio skrydžio
Preila
55°22′16″š. pl. 21°03′47″r. ilg. / 55.371°š. pl. 21.063°r. ilg. / 55.371; 21.063 (Preila)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Neringos savivaldybė
Vikiteka	Preila
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Préila Kilmininkas: Préilos Naudininkas: Préilai Galininkas: Préilą Įnagininkas: Préila Vietininkas: Préiloje
Istoriniai pavadinimai	vok. Preil, kuršin. Preiļi, Prēle

Preila – gyvenvietė Neringos savivaldybėje (Kuršių nerija), piečiau Pervalkos, prie . Senieji pastatai išdėstyti išilgai Kuršių marių, pietinėje dalyje išliko nemažai medinių vienaukščių žvejų gyvenamųjų namų su dvišlaičiais čerpių ar nendrių stogais (du iš 1890 m., kiti – XX a. 1 pusės, dalis XX a. antroje pusėje rekonstruoti arba restauruoti). XX a. antroje pusėje poilsio namų suprojektavo L. Gedgaudienė, J. Putna, G. Prikockis, G. Tiškus.

1907 m. pastatyta mokykla, dabar biblioteka

Etimologija

Miesto vardas veikiausiai yra susijęs su Latvijos miestu Preiliais. Galbūt tai asmenvardinis vietovardis – nuo pavardės Preilis, kuri savo ruožtu kilusi nuo latvių preilis – „neprašytas svečias“ arba „du sukryžiuoti virbai audeklui sutvirtinti“. Anksčiau Preila vadinosi Preiliais – ši forma minima iki 1960 m.

Geografija

Preila yra už 6 km į šiaurę nuo Nidos (skiriamoji riba – Bulvikio ragas), prie Kuršių marių. Stūkso daug kalvų: (53 m), Vecekrugo kopa (67 m), Karvaičių kalnas (59 m).

Preiloje yra viena pagrindinė gatvė, einanti palei marias, tai senasis pašto kelias. Daugelis namų vasarą nuomojami poilsiautojams. Iki jūros – maždaug du kilometrai. Išlikę XIX a. pabaigos – XX a. pradžios namelių. Veikia biblioteka (nuo 1954 m.), valčių prieplauka. Pietinėje gyvenvietės dalyje yra etnografinės kapinės. Per Preilą eina Neringos dviračių takas, jungiantis Nidą ir Juodkrantę.

• Preilos kalnas 53,3 m
• Žvejų namai
• Įlanka

Istorija

Kaimą 1843 m. įkūrė užpustytų Naujųjų Naglių gyventojai (1846 m. buvo 12 namų), kurie čia perkėlė netgi mokyklą (1849 m.). 1878 m. pastatyta smuklė, kur pardavinėtos būtiniausios prekės. To meto nelengvą Preilos žvejų gyvenimą aprašė vokiečių rašytojas .

XX a. pradžioje čia jau buvo virš 200 gyventojų, 1907 m. buvo pastatyta nauja mokykla, atidarytas viešbutis „Preilos briedis“, keli pensionai. 1933 m. Preilai suteikus vasarvietės–kurorto statusą daugumą sodybų imta pertvarkyti – ūkinės patalpos iškeltos iš gyvenamųjų namų, stogai perdengti čerpėmis, pastatyta žuvų rūkyklų. Vis daugiau polsiautojų ilsėdavosi kaimelyje: 1934 m. jų buvo 158, o 1935 – jau 176. Ieškodami įkvėpimo savo kūrybai, kaimelyje lankydavosi menininkai iš Nidos dailininkų kolonijos. Veikė Lietuvių žvejų draugijos skyrius, Lietuvos pasieniečių punktas. 1945 m. dauguma senųjų gyventojų pasitraukė į Vokietiją.

1946 m. rugpjūčio 3 d. Preila tapo miesto tipo gyvenviete, 1947 m. buvo prijungta prie Klaipėdos, o 1961 m. įėjo į naująjį Neringos miestą. Po karo kėlėsi gyventojai iš kitų Lietuvos vietovių, buvo statomi žvejų kaimui nebūdingi pastatai. Sovietmečiu iškilo „Žinijos“ draugijos pensionas (architektė L. Gedgaudienė).

Vilos Preiloje

Kuršių marių krantinė Preiloje

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1946–1947 m.	miesto tipo gyvenvietė	Klaipėdos apskritis
1947–1950 m.		Klaipėdos miestas
1950–1953 m.			Klaipėdos sritis
1953–1961 m.
1961–1995 m.	—	Neringos miestas
1995–2000 m.	Preilos-Pervalkos seniūnijos centras	Neringos miesto savivaldybė	Klaipėdos apskritis
2000–2009 m.		Neringos savivaldybė
2009–	—

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1846 m. ir 2010 m.
1846 m.	1871 m.	1885 m.	1905 m.	1925 m.	1939 m.	1959 m.^sur.	2010 m.
84	123	230	317	223	188	239	272
Demografinės raidos histograma

Nenaudojami boteliai 2013 m.

Botelių byla

2010–2012 m. Lietuvoje garsėjo rezonansinė Preilos botelių istorija, susijusi su Arvydo Sabonio bendrovės „Sabonio klubas ir partneriai“ statybomis rekreacinėje teritorijoje. Vadinamieji „Sabonio boteliai“ buvo pripažinti neteisėtais, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2010 m. įpareigojo įmonę per pusę metų nugriauti visus 14 botelių.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). „Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000“ (Map). – Ryga. p. 113. {{}}: Missing or empty |title= () (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)
3. Preila. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-01-15.
4. Preila. Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-01-15.
5. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 145–146
6. Henry Fuchs. Preil. Die Grundung des jungsten Nehrungsdorfes. // Memeler Dampfboot Nr. 8, 20. April 1970, S. 107
7. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
8. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
9. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
11. Preilos botelių statybos istorija
12. Preilos botelis foto.vz.lt portale

Nuorodos

• Preila. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 906 psl.
• Preila. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 436
• Preila. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 186 psl.
• Preila. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 679 psl.
• Preilos istorinė raida 2010-08-27 iš Wayback Machine projekto.