Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Santa Marija Santa María la Antigua del Darién


Santa Marija
Koordinatės	8°12′57″ š. pl. 77°01′56″ v. ilg. / 8.21583°š. pl. 77.03222°r. ilg. / 8.21583; 77.03222
Vieta	Čioko departamentas, Kolumbija
Regionas	Darjeno sritis
Istorija
Statytojas	Martinas Fernandesas de Ensisas
Pastatytas	1510 m.
Sugriautas	1524 m.
Laikotarpis	kolonijinis
Tauta	ispanai
Valdovai	Martinas Fernandesas de Ensisas Vaskas Nunjesas de Balboa Pedrariasas Davila
Informacija
Žvalgytas	nuo 1957 m.

Santa Marija la Antigva del Darjenas (isp. Santa María la Antigua del Darién) arba tiesiog Santa Marija – buvo pirmoji ispanų gyvenvietė, įkurta Amerikos žemyne (Tierra Firme). Buvo išsidėsčiusi Darjeno regione, Karibų jūros (Urabos įlankos) pakrantėje, dabartinėje Kolumbijos teritorijoje (Čioko departamentas, į pietus nuo ).

Keletas bandymų įkurti gyvenvietę Amerikos žemyne buvo dar prieš įkuriant Santa Mariją, bet visi jie buvo nesėkmingi: 1502 m. Alonsas de Ocheda Venesuelos žemėse įkūrė Santa Kruso koloniją, kuri gyvavo 3 mėnesius, vėliau tas pats Ocheda jau Darjeno regione bandė įkurti tvirtovę. Nesugebėdamas įsitvirtinti žemyne, Ocheda išvyko į Espanjolą prašyti pagalbos. Nors įvesti tvarką San Sebastiane turėjo Fransiskas Pisaras, tačiau reikalo visgi ėmėsi Martinas Fernandesas de Ensisas. Jam beplaukiant, laive nelegaliai plaukęs Vaskas Nunjesas de Balboa pasiūlė įkurti naują koloniją labiau į vakarus, kur derlingesnė žemė ir mažiau pavojingi indėnai.

Pasiekę Balboa nurodytą vietą, konkistadorai susigrūmė su kasiko Semako vadovaujamais indėnais. Juos įveikę, ispanai 1510 m. rugsėjį įkūrė Santa Marija la Antigva del Darjeno miestą, kurį pavadino Antigvos Mergelės garbei. Čia buvo pastatyta pirmoji žemyne bažnyčia. Nors pirmuoju miesto gubernatoriumi Ensisas, tačiau kilo maištas ir nauju miesto valdytoju paskelbtas Balboa. Jis įkūrė kabildą, buvo išrinkta miesto taryba, sudarytos taikos su indėnais. Konkistadorai ne tik prasimaitino indėnų tiekiamu maistu, bet patys pradėjo sėti kukurūzus, auginti atvežtas kiaules. 1514 m. į Santa Mariją atvyko naujai paskirtas gubernatorius Pedrariasas Davila su 2000 kolonizatorių būriu (miestas tapo Auksinės Kastilijos sostine). Miestas negalėjo išlaikyti tiek atvykėlių, todėl kilo badas ir chaosas. Buvo įkurta vyskupija, pradėtas indėnų genocidas. Matydamas prastėjančią situaciją, Davila 1519 m. įkūrė Panamos miestą, o kitais metais ten perkėlė sostinę. 1524 m. Santa Marija buvo apleista ir greitai galutinai suniokota indėnų ir gamtos. Vėliau regionas liko užmirštas – džiunglėse kariavo aršios indėnų gentys, jūroje plaukiojo piratai. XIX a. teritorija atiteko Kolumbijai.

Ilgą laiką net nežinota, Kolumbijos ar Panamos žemėse liko buvusio miesto vieta, kol 1957 m. Gerardo Reichel-Dolmatoff atrado miesto liekanas. Ir dabar teritorija išlieka atoki – ją žymi pastatyta koplyčia.