54°10′š. pl. 24°11′r. ilg. / 54.16°š. pl. 24.18°r. ilg.
Merkinės valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
| |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Merkinė |
Rusijos imperija | |
Vilniaus gubernija | Vilniaus apskritis (186?–1915) |
Lenkija | |
Vilniaus apygarda | Trakų apskritis (1919–1920) |
Lietuva | |
Alytaus apskritis (1919–1940) | |
Trečiasis Reichas | |
Ostlandas | Alytaus apskritis (1941–1944) |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Alytaus apskritis (1944–1946) Varėnos apskritis (1946–1950) |
Merkinės valsčius (rus. Меречская волость, Меречанская волость, lenk. gmina Merecz) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Merkinė.
Istorija
Valsčius įkurtas XIX a. 2-ojoje pusėje Vilniaus gubernijoje. XX a. tarpukariu prie jo prijungtas Liškiavos valsčius. 1925 m. liepos 1 d. dalis Merkinės valsčiaus teritorijos perduota naujam Marcinkonių valsčiui.
1944 m. gruodžio 24 d. NKVD kelių kilometrų spinduliu sudegino apie 48 sodybas. Klepočių kaime nužudyti 22 žmonės, Lizdų – 10, Ryliškių – 5, Druskininkų, Taručionių, Krikštonių, Pieriškių, Vertelkų kaimuose po 1–3 žmones (iš viso 48). Panašiai naikinti ir kiti kaimai, pvz., Bugonys, taip pat kai kurie Alovės valsčiaus kaimai.
1947 m. dalis teritorijos perduota naujiems Perlojos valsčiui ir Raitininkų valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Druskininkų rajonui (8 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1869 m. | 4338 | 432 kiemai | 68 | ||
1874 m. | 4400 | 542 kiemai | 13 seniūnijų | 73 | |
1880 m. | 4560 | 550 kiemų | 13 seniūnijų | 80 | |
1885 m. | 6797 | 939 kiemai | 12 seniūnijų | 89 | |
1890 m. | 8138 | 768 kiemai | 14 seniūnijų | 79 | |
1923 m. | 292 | 7374 | 1490 | ||
1932 m. | 158 | 9262 | 14 seniūnijų | ||
1949-01-01 ((išsamiau)) | 252 | 8 apylinkės |
Vadovai
Suskirstymas
Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.) | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.) | Seniūnija, 1932 m. | Apylinkė, 1949 m. |
---|---|---|---|---|
Bugonys | - | - | Bugonių seniūnija | - |
Burokaraistėlė | Брокоростельское | Brokorościele | Brokaraisčio seniūnija | - |
Druskininkai | Соленикское | Soleniki | Druskininkų seniūnija | - |
Galintėnai | - | - | Galintėnų seniūnija | - |
Gudakiemis | Русско-сельское | Ruskie sioło | - | - |
Ilgininkai | - | - | Ilgininkų seniūnija | - |
Kabeliai | Кобельское | Kobiele | - | - |
Kasčiūnai | Костюковское | Kościuny | - | - |
Kibyšiai | - | - | - | Kibyšių apylinkė |
Liškiava | - | - | - | Liškiavos apylinkė |
Makniūnai | - | - | Makniūnų seniūnija | - |
Mardasavas | Мордасовское | Mordasowo | - | - |
Masališkės | - | - | Masališkių seniūnija | Masališkių apylinkė |
Merkinė | Меречское | Merecz | Merkinės I seniūnija, Merkinės II seniūnija | Merkinės apylinkė |
Neravai | Неровское | Nierowo | - | - |
Netiesos | Нетесское | Nietesy | - | - |
Noruliai | - | - | Norulių seniūnija | Norulių apylinkė |
Panara | - | - | - | Panaros apylinkė |
Pieriškiai | Перишское | Piórzyszki | - | - |
Puvočiai | - | - | Puvočių seniūnija | Puvočių apylinkė |
Radyščius | - | - | - | Radyščiaus apylinkė |
Raitininkai | Рѣчанское | Rzeczany | Raitininkų seniūnija | - |
Randamonys | Рондоманское | Rondomańce | - | - |
Ryliškiai | - | - | Riliškių seniūnija | - |
Roduka | Радовское | Radówka | - | - |
Samūniškės | - | - | Samuniškių seniūnija | - |
Iš viso: | 13 seniūnijų | 13 seniūnijų | 14 seniūnijų | 8 apylinkės |
Gyvenvietės
1923 m. surašytos gyvenvietės:
- Apsingių (Pigagų) k.
- Ažerinų dv.
- vs.
- Bingelių k.
- Burmiškių vs.
- Burokaraisčio k.
- Burokaraistelės k.
- k.
- Česukų k.
- Didžiabalio vs.
- k.
- Dulkičkių vs.
- Dvaralaukio vs.
- Džilgynės plv.
- k.
- Gelovinės vs.
- Gelovinės II vs.
- Geršoniškio vs.
- Giraitės dv.
- Gudakiemio k.
- Gudaraisčio k.
- Gudelių k.
- Ilgininkų k.
- Jablanavo I vs.
- Jablanavo II vs.
- Jablanavo III k.
- Jonionių k.
- Kačingių k.
- k.
- Kalubiškių dv.
- k.
- Kampų k., dv.
- Kasciūnų k.
- Kasčiūnų k.
- Kaulakiškės vs.
- Kibyšių k.
- Klepočių k.
- Kruševo dv.
- vs.
- Kucūnų k.
- Kudrėnų k.
- Kudros vs.
- Kunigiškės vs.
- Kurmiškių k.
- Laukininkų k.
- Lemkaraisčio k.
- Leoniškės vs.
- Lydekininkų k.
- Liškiavos k.
- Lizdų k., dv.
- Maksimonių k.
- Maksimų k.
- Manciūniškių vs.
- Mantviliškių k.
- Mantvilų dv.
- Mardasavo k.
- Margų k.
- Margų vs.
- dv., vs.
- Maseliškių k.
- Merkinės mstl.
- Mikniūnų k.
- Mildos vs.
- k.
- Neciesų dv.
- Neciesų k.
- Norulių k.
- Novasodų k.
- Novinkos vs.
- k.
- Pagronyčio k.
- k.
- k.
- Pašilingės k.
- Pieriškių k.
- Pilkaraisčio vs.
- Purplių k.
- Puvočių k.
- Raitininkų k.
- Rauduonkalnio vs.
- Ryliškių k.
- Rodukos k.
- Rudnios I k.
- Samuniškės k.
- Savilionių k.
- Soželkėlių vs.
- Straujos vs.
- Subartonių k.
- k.
- Trasninko k.
- Uciekos k., dv., vs.
- Vaiciškių vs.
- Veismūnų k.
- Voverių k.
- Zakovalių k.
- Zivulciškių dv.
- Žeimių k.
- Žukaukos k.
Gyventojai
Tautinė sudėtis
1923 m. gyveno 7374 žmonės:
- Lietuviai – 76,51% (5642);
- Žydai – 19,39% (1430);
- Lenkai – 2,56% (189);
- Rusai – 1,22% (90);
- Kiti – 0,31% (23).
Žymūs žmonės
Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1882 | Subartonys | Vincas Krėvė , lietuvių literatūros klasikas | 1954 |
1895 | Savilionys | Rojus Mizara, rašytojas ir dramaturgas | 1967 |
1904 | Leokadija Belvertaitė-Žygelienė, keramikė | 1992 | |
1907 | Liškiava | , šaulys, partizanų vadas | 1945 |
1912 | Pilkaraistis | Aleksandras Drobnys, ekonomistas, LTSR veikėjas | 1998 |
1914 | Kampai | , poetas, inžinierius | 2000 |
1920 | Raitininkai | Vincas Lapinskas, gydytojas radiologas | 2013 |
1925 | Kasčiūnai | Juozas Jakavonis, partizaninio judėjimo dalyvis | 2021 |
1928 | Ryliškiai | Bronius Juralevičius, inžinierius | |
1929 | Raitininkai | Vincas Lapinskas, gydytojas chirurgas | 1998 |
1931 | Vilkiautinis | Vytautas Mizaras, literatas, muziejininkas | |
1941 | Laukininkai | Adolfas Baublys, inžinierius | 2016 |
1944 | Kampai | Edmundas Isevičius, statybų inžinierius | |
1945 | Sapiegiškė | Antanas Kalanavičius, poetas | 1992 |
Šaltiniai
- Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
- Dz.U. 1925 nr 16 poz. 110
- Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007. p. 289
- Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
- Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
- Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
- Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
- Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
- Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 178
- Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
- Памятная книжка Виленской губернiи на 1890 годъ. // PDF 526 psl.
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
- Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 301–303 psl.
- Merecz. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 258 psl. (lenk.)
- Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 554 psl.
- Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 179
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris