TrasninkasTrasninko kaimasTrasninkas54 06 25 š pl 24 16 01 r ilg 54 107 š pl 24 267 r ilg 54 107 24 267 Trasninkas Apskr

Trasninkas

Trasninkas

54°06′25″š. pl. 24°16′01″r. ilg. / 54.107°š. pl. 24.267°r. ilg.

Apskritis

Alytaus apskritis

Savivaldybė

Varėnos rajono savivaldybė

Seniūnija

Merkinės seniūnija

Gyventojų

4

Vikiteka

Trasninkas

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)
Vardininkas:	Trasniñkas
Kilmininkas:	Trasniñko
Naudininkas:	Trasniñkui
Galininkas:	Trasniñką
Įnagininkas:	Trasninkù
Vietininkas:	Trasninkè

Istoriniai pavadinimai

lenk. Trośniki, rus. Тростники

Trasninkas (dzūk. Trasinykas) – kaimas Varėnos rajono savivaldybės vakarinėje dalyje, Jablanavas–Puvočiai–Marcinkonys . Kaimas yra Dainavos girioje, kairiajame Merkio krante, rytuose į jį įteka Skroblus. Kaime auga dvi drevėtos pušys (dravės). Išlikusi tradicinė dzūkiška architektūra.

Etimologija

Vietovardis kildinamas iš blrs. траснік, трыснік, тріснік („nendrė, švendras“), трасценнік („nendrynas“).

Istorija

XIX a. pab. kaimas pateko į Trakų apskrities Merkinės valsčių, Rodukos apylinkę, buvo Merkinės dvaro valda.

1938 m. kovo 11 d. prie kaimo Lietuvos pasienio policininkas Justas Lukoševičius nušovė reikalavimui sustoti nepaklususį lenkų pasienio apsaugos karį Stanislavą Serafiną (Stanisław Serafin). Nors lenkų pajėgų regiono komendantas tą pačią dieną pranešė, jog S. Serafinas per klaidą kirto demarkacinę liniją, incidentas plačiai nuskambėjo Lenkijos spaudoje, kur buvo vadinamas Lietuvos provokacija, bei tapo protestų Lenkijoje priežastimi. Kelios dienos po incidento Lenkija paskelbė ultimatumą Lietuvai, kurio pirminėje versijoje buvo reikalaujama nuodugnaus incidento ištyrimo.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m.

1865 m.

1905 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

115

157

125

78

55

30

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

-

22

11

4

-

Galerija

Kaimo kryžius
Kaimo architektūra
Riboženklis ir autobusų stotelė

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
Šarūnas Šimkus. Varėnos krašto vietovardžių etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2023. // psl. 59.
Trośniki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 511 psl. (lenk.)
Vitas, Robert (1984 m. vasara). „The Polish–Lithuanian Crisis of 1938: Events Surrounding the Ultimatum“. Lituanus. 20 (2). ISSN 0024-5089. iš originalo March 23, 2008. Nuoroda tikrinta 2018-04-03. {{}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()
Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės

MERKINĖ – 10 km
Roduka – 2 km

Puvočiai – 2 km

Dubininkas – 1,5 km

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .

[2] Šarūnas Šimkus. Varėnos krašto vietovardžių etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2023. // psl. 59.

[3] Trośniki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 511 psl. (lenk.)

[vitas-4] Vitas, Robert (1984 m. vasara). „The Polish–Lithuanian Crisis of 1938: Events Surrounding the Ultimatum“. Lituanus. 20 (2). ISSN 0024-5089. iš originalo March 23, 2008. Nuoroda tikrinta 2018-04-03. {{}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()

[5] Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.

[6] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1959-70sur-7] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[8] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[9] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[10] Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.

[11] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[12] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.