Odisėjas gr Ὀδυσσεύς Ὀδυσεύς Odysseus Uliksas Ulisas lot Ulixes Ulysses graikų mitologijoje Laerto ir Antiklėjos sūnus I

Odisėjas (gr. Ὀδυσσεύς, Ὀδυσεύς = Odysseus.), Uliksas, Ulisas (lot. Ulixes, Ulysses), graikų mitologijoje – Laerto ir Antiklėjos sūnus, Itakėje ir aplinkinėse salose gyvenusių kefalėnų karalius, Penelopės vyras, Telemacho tėvas, Trojos karo didvyris. Odisėjas buvo vienas iš nesuskaičiuojamų valdovo dukters Helenės jaunikių, bet Helenei ištekėjus už Menelajo pasirinko jos pusseserę Penelopę. Odisėjas yra svarbus Homero „Iliados“ ir pagrindinis „Odisėjos“ herojus. „Odisėjoje“ aprašoma jo dešimt metų trukusi kelionė į namus po Trojos karo.

Odisėjas Sperolongos marmurinių statulų grupėje, I m. e. a.

Odisėjo figūra atspindi laikotarpį, kai achajai pradėjo keliauti jūra, laivai išplaukdavo į ilgas keliones ir jų įgulos ilgam prarasdavo ryšį su artimaisiais. Panaši į Odisėjo istorija yra ir keltų literatūroje.

Romėnų mitologijoje naudojamas lotyniškas jo vardas – Uliksas arba Ulisas (lot. Ulixes, Ulysses). Graikiškas vardas yra jonėniškos kilmės.

Pagrindiniai siužetai

Odisėjas nuvyko į Spartą ir dalyvavo Helenės piršlybose. Ten sutiko Penelopę. Pasiūlė Helenės tėvui Tindarėjui priversti visus jauniklius prisiekti, kad suteiks būsimajam Helenės vyrui pagalbą, taip išvengiant galimų konfliktų.

Iliada

Prieš Trojos karą Odisėjas ir Menelajas nuvyko į Troją, mėgino taikiai išspręsti konfliktą, tačiau jiems tai nepavyko. Odisėjas apsimetė bepročiu, kadangi nenorėjo palikti mylimos žmonos ir ką tik gimusio sūnaus. atskleidė jo gudrybę pasinaudodamas jo meile sūnui.
Kai prasidėjo Trojos karas, Tetidė paslėpė savo sūnų tarp , perrengtą mergina. Bet Odisėjas sugebėjo pergudrauti Achilą, jis apsimetė pirkliu. Odisėjas pakvietė visas merginas prieiti apžiūrėti prekių, tarp brangių papuošalų buvo auksinis kardas, kuriuo ir susidomėjo vienintelis Achilas, taip išsiduodamas.
Po Achilo mirties Odisėjui atiteko žuvusio didvyrio šarvai, į kuriuos pretendavo Ajantas ir .
Paskutiniais karo metais Odisėjas kartu su Diomedu paėmė į nelaisvę trojiečių žvalgą ir naktį užpuolė į pagalbą Trojai atvykusį Trakų valdovą Resą.
Pagavęs trojiečių pranašą Heleną, Odisėjas sužino, kad viena iš karo pergalės sąlygų yra paimti Atėnės Paladės statulą, esančią Atėnės šventykloje Trojoje. Persirengęs Odisėjas pavogė statulą.
Odisėjas sutiko atgabenti iš Skiro salos Neoptelomą.
Pagal vieną iš versijų Odisėjas sugalvojo garsųjį Trojos arklį.

Odisėja

Kikonai ir lotofagai

Odisėjas su savo vyrais atplaukė į žemę, užėmė . Išžudė visus jo vyrus, moteris paėmė į nelaisvę, o patį miestą sugriovė. Išlikę kikonai pasikvietė kitą kikonų gentį, kuri išvijo Odisėją ir jo vyrus iš savo žemės. Odisėjas neteko po šešetą vyrų iš kiekvieno laivo.

Išplaukus į atvirą jūrą, Dzeuso pasiųstas Borėjas sukėlė didelę audrą, kuri nurimo tik po trijų dienų. Dešimtąją dieną priplaukė lotofagų salą. – tauta, valganti tik lotoso lapus. Odisėjo vyrai, užvalgę lotoso lapų, pamiršo savo gimtinę Itakę. Odisėjas jėga atvedė apsvaigusius savo vyrus į laivą ir pririšo, kad nepabėgtų ir išplaukė iš salos.

Polifemas

Žvalgų grupė vadovaujama Odisėjo išsilaipino saloje ir įėjo į didelę olą. Ten jie rado maisto ir pradėjo puotauti. Jie nežinojo, kad ši ola yra milžino Polifemo namai, o jis greitai ateis ir įkalins užklydėlius oloje. Polifemas suvalgė kelis įgulos narius, bet Odisėjas sugalvojo gudrų pabėgimo planą.

Tam, kad Polifemas taptų neįžvalgus Odisėjas jam davė statinę labai stipraus vyno. Kai Polifemas paklausė Odisėjo vardo, jis atsakė, kad jo vardas yra Outis, graikiškai „niekas“. Kai milžinas užmigo, Odisėjas ir jo vyrai paėmė smailiagalį alyvmedžio kamieną. Šiek tiek pakaitinęs kamieno galą ugnyje, Odisėjas išdūrė vienintelę Polifemo akį. Ryte Odisėjas pririšo savo vyrus ir save po Polifemo avių apačia. Kai kiklopas išleisdavo po vieną avį pasiganyti, Polifemas patikrindavo avies viršų ar jo kaliniai nejoja jomis. Nuplaukdamas Odisėjas šaukė savo tikrąjį vardą, taip paskelbdamas savo pergalę bei užsitraukdamas Poseidono rūstybę.

Prieš Odisėjui atvykstant į salą, į Polifemo namus buvo atėjęs kitas kiklopas, pranašas Telemas, ir pasakė jam, kad saugotųsi žmogaus, vardu Odisėjas. Bet Polifemas tikėjosi, kad tas Odisėjas bus toks pat milžinas kaip ir jis pats.

Eolas

Odisėjas atplaukė į Eolo valdomą salą. Eolas svetingai juos sutiko ir Odisėjas saloje praleido mėnesį. Vėliau Eolas jiems padėjo, palikdamas pūsti jų kelionės tikslo kryptimi tik vakarų vėją. Bet Odisėjo įgulos nariai atidarė maišą su likusiais vėjais, prieš jiems pasiekiant namus. Vėjai juos nubloškė atgal į Eoliją, kur Eolas atsisakė jiems dar kartą padėti.

Laistrigonai

XVII a. gobelenas, vaizduojantis medžiojantį Odisėją (galimai iš Jono Sobieskio kolekcijos)

Odisėjas su savo įgula po ilgų klajonių pagaliau pamatė žemę. Jie priplaukė Laistrigoniją. Karaliaus milžino duktė, išėjusi pasivaikščioti sutiko Odisėjo vyrus, išėjusius į žvalgybą. Jie nuėjo paskui karaliaus dukterį į rūmus. Tuose rūmuose sutikta karalaitė pradėjo kviesti karalių Antifatą ir kitą vyriją. Atėjęs karalius griebė vieną Odisėjo bendrakeleivį ir suėdė. Kiti pabėgo. Visi lastrigonai, tarp jų ir karalius, nusivijo žmones. ir kiti mėtė uolas į nuplaukiančius Odisėjo laivus. Jie nuskandino vienuolika Odisėjo laivų, išliko tik vienas, kuriuo plaukė Odisėjas.

Kirkė

Odisėjas su vyrais priplaukė salą, kur gyveno burtininkė Kirkė, Helijo duktė. Eurilochas su dvylika draugų žvalgydamas salą priėjo Kirkės rūmus. Kirkė juos pavaišino vynu, sumaišytu su stebuklingomis žolelėmis. Jiems išgėrus ji juos pavertė kiaulėmis. Vienintelis Eurilochas liko nepaverstas ir nubėgo prie laivo viską papasakoti Odisėjui. Odisėjas nuskubėjo link Kirkės rūmų gelbėti draugų. Pakeliui sutiko Hermį, kuris davė stebuklingą šaknį apsaugančią nuo Kirkės burtų. Vėliau Odisėjas privertė Kirkę atversti jo draugus į žmones. Kirkei prisiekus, kad nieko nedarys, Odisėjas su draugais išbuvo metus jos saloje.

Kirkė pranešė Odisėjui, kad jis turi apsilankyti Hado karalystėje ir ten pasiteirauti Tėbų aiškiaregio Teiresijo apie savo likimą. Ji taip pat papasakojo jam, kaip nusigauti į požemio karalystę ir išmokė aukoti aukas ir kviesti mirusių šešėlius.

Kirkės saloje mirė Elpenoras, vienas Odisėjo vyras, kuris miegojo ant stogo ir nukritęs nuo stogo mirė.

Hado karalystė

Odisėjas siūlo vyną kiklopams, skulptūros Vatikane piešinys

Odisėjas, patartas Kirkės, prisišaukė mirusiųjų šešėlius. Pirmasis atkeliavo Elpenoras (jo šešėlis). Elpenoras paprašė palaidoti jo kūną, kad jo siela rastų ramybę Hado karalystėje. Vėliau atėjo Teiresijo siela. Ji pasakė, kad Poseidonas yra supykęs ant jo, kadangi Odisėjas apakinęs Polifemą, Poseidono sūnų. Vėliau papasakojo apie jo likimą. Perspėjo neliesti Trinakrijos saloje Helijo jaučių. Jis pasakė, jei jo bendražygiai užmuš jaučius, jie visi žūsią, liks gyvas tik Odisėjas. Taip pat jis kalbėjosi su Agamemnono, Achilo, Patroklo, Antilocho, ir Heraklio sielomis.

Sirenos

Kirkė perspėjo apie sirenų dainas, kurioms niekas negali atsispirti. Odisėjas užlipdė vašku draugams ausis, o pats paprašė pririšamas prie stiebo. Jis perspėjo bendražygius, kad jokiu būdu neatrištų jo, net jei jis pats liepsiąs. Taip jie sėkmingai praplaukė pro sirenas.

Scilė ir Charibdė

Odisėjas patartas Kirkės plaukė pro Scilę, nes Charibdė galėtų nuskandinti jo visą laivą. Odisėjas sėkmingai praplaukė pro Scilę ir Charibdę, bet Scilė sugebėjo pagauti šešis jo vyrus, suėsdama juos gyvus.

Helijo sala

Odisėjas su vyrais atplaukė į Trinakriją, Helijo salą. Odisėjas išleido savo draugus tik prisiekus, kad jie nepapjaus nei vieno jaučio. Bet Odisėjui užmigus Eurilochas įkalbėjo bendražygius užmušti keletą dievo Helijo jaučių. Jie išsirinko iš bandos geriausius jaučius ir papjovė.

Nimfa Lampetija pranešė Helijui, kas atsitiko. Užsirūstino saulės dievas, pasiskundė dievams, kad Odisėjo bendražygiai įžeidė jį, ir ėmė grasinti visiems laikams nusileisiąs Hado karalystėn ir niekada daugiau nešviesti dievams ir žmonėms. Dzeusas nutarė žaibu sunaikinti laivą ir pražudyti visus Odisėjo bendražygius. Sudužus laivui išsigelbėjo vienintelis Odisėjas. Jis įsikibo į nulūžusį stiebą, taip keletą dienų plaukiojo, kol pateko į Kalipsės salą Ogigiją.

Kalipsė

Odisėjas Kalipsės saloje praleido septynerius metus. Jo globėja deivė Atėnė įsikišo ir paprašė Dzeuso įsakyti Kalipsei paleisti Odisėją. Dzeusas nusiuntė Hermį ir ši sutiko. Kalipsė žadėjo Odisėjui nemirtingumą, jei šis pasiliks. Odisėjas išvyko, kadangi mylėjo savo žmoną Penelopę. Kalipsė mirė iš nevilties. Odisėjas su Kalipse susilaukė Nausinojo.

Fajakai

Odisėjas pats susikonstravo plaustą ir išplaukė į jūrą. Priplaukė Scherijos salos pakrantę, kur gyveno taiki fajakų tauta. Salos valdovo duktė Nausikaja jam padėjo patekti į Alkinojo rūmus. Ten jis dalyvavo puotoje, kur dainius Demodokas uždainavo apie Trojos karą. Odisėjas papasakojo, kas esąs ir visą savo kelionę. Fajakai Odisėjui surinko daug dovanų ir greitu laivu nuplukdė į tėvynę.

Itakė

Grįžęs namo, Odisėjas, padedamas Atėnės apsimeta elgeta ir pasiprašo prieglobsčio pas savo ištikimą tarną Eumają. Vėliau nuvyksta į savo namus, kur pamato nederamą jaunikių, kurie siekė Penelopės rankos, elgesį. Odisėjas turėjo susikauti su elgeta ir kęsti jaunikių pašaipas. Prisistatęs kretiečiu susitiko su Penelope ir mėgino įtikinti, kad jos vyras sugrįš. Sena auklė , kuriai Penelopė paliepė nuplauti Odisėjui kojas, atpažino Odisėją iš rando, tačiau jo paslapties neatskleidė. Atėnė patarė Penelopei surengti jaunikiams šaudymo iš lanko varžybas (lanku, kuris priklausė Odisėjui). Varžybose nė vienas iš jaunikių neįstengė įtempti lanko. Lankas patenka Odisėjui į rankas ir Odisėjas kartu su sūnumi Telemachu, Atėnės padedami, išžudė visus jaunikius.

Vėliau į Itakę atkeliavo Telegonas, Odisėjo ir Kirkės sūnus, kurį motina išsiuntė ieškoti tėvo. Sūnus neatpažindamas tėvo su juo susikauna ir mirtinai sužeidžia. Vėliau atpažinęs tėvą, palaidojo jo kūną Kirkės saloje. Pagal kitas versijas Odisėjas ramiai numirė Etolijoje arba Epyre.

Vaikai

Su Penelope:

Telemachas.

Su Kirke:

Telegonas;
;
.

Su Kalipse:

Nausinojus.

Išnašos

Uliksas. Kaunas: Šviesa. 1995. p. 286. {{}}: |work= ignoruotas ()

Šaltiniai

Homeras „Iliada“, „Odisėja“
Apolodoras „Biblioteka“ III, 8
Apolodoras „“ III, 7; V, 6-22; VII, 1-40
Ovidijus „Metamorfozės“ XIII, 1-398
N. Kunas „Senovės graikų mitai ir legendos“
A. Švabas „Gražiausios antikos sakmės“

Vikiteka: Odisėjas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Uliksas. Kaunas: Šviesa. 1995. p. 286. {{}}: |work= ignoruotas ()