Jaltos konferencija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Jaltos konferencija, kartais vadinama Krymo konferencija ar slaptu pavadinimu „Argonautų susitikimas“, buvo 1945 m. vasario 4–11 d. Livadijos rūmuose vykęs karinis JAV, Jungtinės Karalystės ir Tarybų Sąjungos vyriausybių vadovų – prezidento Franklino Ruzvelto, premjero Vinstono Čerčilio ir TSRS vadovo Josifo Stalino – susitikimas.

Didysis Jaltos konferencijos trejetas: (iš kairės) Vinstonas Čerčilis, Franklinas Delanas Ruzveltas ir Josifas Stalinas; taip pat - Karališkojo laivyno admirolas , Karališkųjų oro pajėgų maršalas (abu stovi už Čerčilio) ir Jungtinių Valstijų laivyno admirolas (stovi už Čerčilio).

Pagrindiniai tikslai ir susitarimai

Jaltos konferencijoje „didysis trejetas“ aptarė ir susitarė dėl šių dalykų:

• Po karo, pirminė nacistinei Vokietijai iškelta sąlyga bus besąlyginė kapituliacija. Vėliau ji bus padalinta į tris Sąjungininkų kontroliuojamas dalis;
• Stalinas sutiko dėl ketvirtosios, Prancūzijos kontroliuojamos zonos Vokietijoje ir Austrijoje, tačiau ji turėtų būti suformuota iš amerikiečių ir britų teritorijų;
• Vokietija bus ir denacifikuota (kultūriniu, ekonominiu bei politiniu atžvilgiu išlaisvinta nuo nacistinės ideologijos);
• Vokietijos reparacijų dalį sudarys neatlyginamas šios šalies kariuomenės darbas nuo Vokietijos nukentėjusiose valstybėse;
• Už kompensacijas atsakinga taryba bus sudaryta ir dirbs Rusijoje;
• Bus reorganizuota Laikinoji Lenkijos vyriausybė, sukurta Raudonosios Armijos;
• Rytinė Lenkijos siena eis ties Kerzono linija, už tai valstybės teritorija bus praplėsta vakaruose, Vokietijos žemėse;
• Čerčilis pareikalavo Lenkijoje laisvų rinkimų;
• Iš TSRS ir Jugoslavijos per karą emigravę gyventojai turės būti perduoti savo šalims, nepriklausomai nuo jų apsisprendimo;
• Ruzveltas gavo Stalino pažadą dalyvauti Jungtinių Tautų politikoje;
• Stalinas paprašė visoms 16-kai Socialistinių Tarybų Sąjungos Respublikų suteikti JTO narių statusą. Tai buvo apsvarstyta, tačiau 14 Sąjungai priklausančių respublikų nebuvo priimta į JTO;
• Stalinas sutiko prisidėti prie karo su Japonijos imperija, kai nuo Vokietijos pralaimėjimo praeis 90 dienų;
• Turėjo būti įkurtas Vokietijos padalijimo komitetas, kurio tikslas buvo padalinti Vokietijos žemes į keletą atskirų dalių, kontroliuojamų nugalėtojų Sąjungininkų. Apačioje pavaizduota keletas padalijimo planų:

• Faktiškai pasirinktas Vokietijos padalijimo į Sąjungininkų kontroliuojamas zonas planas:

    Didžiosios Britanijos zona

    Prancūzijos zona (du eksklavai)

    Jungtinių Valstijų zona

    Tarybų Sąjungos zona, vėliau VDR

    Sąjungininkų administruojama Austrija
• Vinstono Čerčilio pasiūlytas padalijimo planas:

    Šiaurės Vokietija

    Pietų Vokietija, įtraukiant šių laikų Austrijos ir Vengrijos teritorijas

    Vakarų Vokietija
• Franklino D. Ruzvelto pasiūlytas padalijimo planas:

    Hanoveris

    Prūsija

    Hesenas

    Saksonija

    Bavarija

    Tarptautinė zona (du eksklavai)

    Sąjungininkų administruojama Austrija
• Henrio Morgentau pasiūlytas padalijimo planas:

    Šiaurės Vokietija

    Pietų Vokietija

    Tarptautinė zona

     Vokietijos teritorijos, perduotinos kitoms valstybėms: (Saro kraštas Prancūzijai, Aukštutinė Silezija Lenkijai, Rytų Prūsija Lenkijai ir SSRS)

Taip pat skaitykite

• Geležinė uždanga

Vikiteka: Jaltos konferencija – vaizdinė ir garsinė medžiaga